Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas rinkimuose rėmė Valdemarą Tomaševskį ir jo partiją?

Valdemaras Tomaševskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Valdemaras Tomaševskis
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą pasirodė Antakalnio kapinėse šalia lenkų tautinės vėliavos spalvų juostelės prisisegęs vadinamąją „koloradkę“. Tą pačią, su kuriomis atlape separatistai Ukrainoje žudo žmones, o 2007-aisiais Taline prorusiškos jėgos kėlė riaušes, per kurias žuvo žmogus.

Tad jau ne pirmus metus Rusijos ambasadų platinamos Georgijaus juostelės iš rusų karių didvyriškumo simbolio pavirto agresyvių prorusiškų jėgų skiriamuoju ženklu. Lenkijos žiniasklaida tokį V.Tomaševskio poelgį pavadino bloga žinia Lenkijai. Po tokio akibrokšto buvo spėliojama, kad LLRA lyderis  pataikavo rinkėjams. Po pirmojo turo V.Tomaševskis užėmė penktąją vietą iš septynių – už jį savo balsus atidavė 8,2 proc. rinkėjų, o tai – daugiau nei Lietuvoje yra balsavimo teisę turinčių lenkų. Tačiau vargu ar vienas poelgis sukėlė tokias rusakalbių simpatijas šiam Lietuvoje prieštaringai vertinamam politikui.

Ar turi rėmėjų svetur?

Po rinkimų V.Tomaševskis savo žodžių į lenkų kalbą nevertė: „Parlamentaras yra zaščitnik, gynėjas.“

2012 m. sklido kalbos, kad politikas į Seimą veda prorusiškas jėgas – LLRA rinkimų sąraše priglaudė dvi Kremliui draugiškas partijas ir kelių rusų visuomeninių organizacijų atstovus. Tą kartą „Savaitėje“ pono V.Tomaševskio klausėme, ar LLRA žmonės lankėsi Rusijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio valstybėmis valdyboje, kur su Lietuvos rusų veikėjais aptarinėjo politinį bendradarbiavimą. Ar LLRA lyderis bendrauja su Rusijos ambasados darbuotojais, kodėl pono V.Tomaševskio pavardė atsidūrė vadinamosios „Pribaltikos“ rusakalbiams skirto leidinio „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Šį leidinį finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tą kartą visus mūsų klausimus politikas atrėmė vienu žodžiu – „provokacija“.

„Aišku, kad mes nebendradarbiaujame su užsienio institucijomis. Aš apskritai nedalyvauju jokių žurnalų leidyboje, nė vieno, šito juo labiau. Mano gimtoji kalba lenkų. Čia provokacija, ką čia kalbėt“, – tuomet gynėsi V.Tomaševskis.

Tačiau pastarąją prezidento rinkimų kampaniją už Tomaševskį agitavo ne kas kitas, o „Baltijskij mir“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas.

Tačiau pastarąją prezidento rinkimų kampaniją už V.Tomaševskį agitavo ne kas kitas, o „Baltijskij mir“ įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas. Jo kreipimąsį į savo interneto svetainę įsidėjo Lenkų rinkimų akcija.  

Ištrauka iš „Baltijskij mir“ įkūrėjo D.Kondrašovo agitacinio laiško:

„Jis vienas iš tų politikų, kuriais galima žavėtis. Valdemaras Tomaševskis nė karto neišdavė savo sąjungininkų, ko, deja, negaliu pasakyti apie vadinamuosius rusų politikus, kurie jau ne kartą išdavė sąjungą su lenkais. Tomaševskio garbei, jis į šiuos veiksmus reagavo kaip į privačių asmenų, negriaudamas strateginės slavų partnerystės kovoje už žmogaus teises.“

Pastaruoju metu „Baltijskij mir“ neskelbia savo visuomeninės tarybos sudėties, tad V.Tomaševskio pavardė išnyko. Už LLRA lyderį balsuoti agituoja ir Rafaelis Muksinovas. Jiedu su V.Tomaševskiu – „Baltijskij mir“ visuomeninėje taryboje. Be šių pareigų, R.Muksinovas užima postus Rusijos Tėvynainių organizacijoje.

Štai ir gegužės 9-ąją jis šmėžuoja už Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo. R.Muksinovas kelerius metus buvo Rusijos Dūmoje Tėvynainių tarybos nariu, dabar koordinacinės Tėvynainių tarybos prie Lietuvos ambasados vicepirmininkas. Mūsų duomenimis, jam asmeniškai lėšų skiria „Rossotrudničestvo“ fondas. R.Muksinovas vienur prisistato sociologijos mokslų daktaru, psichologu, sertifikuotu neurolingvistinio programavimo meistru, kitur – karo vertėju.

R.Muksinovas – Algirdo Paleckio Socialistinio liaudies fronto narys. Ši partija ketino dalyvauti Europarlamento rinkimuose, tačiau nesurinko reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų. Tad kas sieja prorusiškos partijos veikėją su Lenko kortos savininku? 

„Jis gina žmogaus teises, vadovaujasi Lietuvos įstatymais“, – telefonu „Savaitei“ paaiškino R.Muksinovas.  

Dabar V.Tomaševskis nenori aiškinti, kodėl už jį agitavo prorusiškos jėgos, net „Baltijskij mir“ įkūrėjas, kurio draugijos jis dar visai neseniai kratėsi viešai: „Jeigu už mane agituoja vis daugiau rinkėjų, organizacijų, taip pat ir lietuvių kilmės, galiu tik pasidžiaugti.“

Ką Lietuvoje finansuoja Rusija?

Pernai Rusijos „Tėvynainių paramos ir gynimo fondas“ („Фонд поддержки и защиты прав соотечественников“), kurio steigėjai yra Rusijos užsienio reikalų ministerija ir „Rossotrudničestvo“, skyrė pinigų dviem centrams Lietuvoje.

Vieną, pavadintą „Pagrindinių teisių tyrimo ir gynimo centru“, įsteigė penkios Lietuvos rusakalbių visuomeninės organizacijos. Kai kurių veikėjų pavardės šmėžavo LLRA Seimo rinkimų sąraše.

Antrasis – VšĮ „Nepriklausomas žmogaus teisių centras“ – jau pasiskelbė pažabosiąs masinius žmogaus teisių pažeidimus ir ksenofobijos apraiškas Lietuvoje. Šio centro direktorius – Socialistinio liaudies fronto narys Karlis Bilanas. Jį rodė propagandinėje Rusijos televizijos laidoje apie sausio 13-ąją, po kurios Lietuvos teismas sustabdė NTV transliacijas.

„Savaitės“ duomenimis, „Nepriklausomo žmogaus teisių centro“ atidaryme dalyvavo jau minėtas Tėvynainių vedlys R.Muksinovas, Latvijos nepiliečių kongreso veikėjas Aleksandras Gaponenka, iš viso 40 žmonių. R.Muksinovas ragino rinkti informaciją apie menamus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, teikti ją Varšuvai ir tarptautinėms organizacijoms. A.Gaponenka Socialistinio liaudies fronto draugams pristatė knygą apie etninius konfliktus Baltijos šalyse. Tarp jos autorių – Lenkų teisininkų sąjungos valdybos sekretorius Jaroslavas Skuderis. Dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, jis deklaravo savo narystę LLRA.

Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius pastebi, kad šiandien situacija Lietuvoje šiek tiek primena Sąjūdžio laikus, kai veikė „Jedinstvo“ organizacija, kuri visomis išgalėmis priešinosi, kad Lietuva neištrūktų iš Kremliaus gniaužtų.

Dabar mes turime panašią padėtį, kada Lietuvos valstybingumui priešiška visuomenės dalis yra kuriama, telkiama po naujos atgimusios imperijos vėliava.

„Dabar mes turime panašią padėtį, kada Lietuvos valstybingumui priešiška visuomenės dalis yra kuriama, telkiama po naujos atgimusios imperijos vėliava. Yra vienas skirtumas – tada ta prorusiška visuomenės dalis nesitelkė etniniu pagrindu – tai buvo tiesiog Sovietų Sąjungą norėję išlaikyti žmonės, tarp jų buvo nemažai ir lietuvių. Tai nebuvo vien tik rusai ar lenkai – tautinės mažumos. Dabar jau matome, kad tas pagrindas, kuriuo mėginama atkurti Rusijos imperiją, yra etninis, telkiami slavai“, – pastebi LRT.lt vyriausiasis redaktorius V.Laučius.

Ir iš tiesų, jeigu ponu V.Tomaševskiu žavisi ir už jį agituoja vienas iš Kremliaus juodųjų technologų, žmogaus teisių gynėju jį tituluoja Rusijos Tėvynainių programos koordinatorius Lietuvoje, LLRA jau kurį laiką rinkimuose dalyvauja kartu su prorusiškomis partijomis, gali kilti įtarimų, kad LLRA ir jos lyderio veiklai diriguojama iš Maskvos.

Apie tai kalba ir neseniai Lietuvoje politinį prieglobstį gavęs Vsevolodas Černozubas. Jis aiškina, kad „Rossotrudničestvo“ paskirtis – proteguoti politinius ir ekonominius Rusijos interesus užsienyje. Tad jei neranda tautiečių, ieško atramos tarp kitų.

„Rossotrudničestvo“ ieško patikimų partnerių. [...] Ten, kur suspėjo įsteigti savo centrus, vykdo politiką savarankiškai, o kur to nėra, ieško vietos partnerių, kurie turi įtakos. Tai yra toks praktiškas žingsnis. Jie, padedant lenkams, gali realizuoti savo politiką, savo idėjų propagandą“, – aiškina V.Černozubas.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min