Švietimo ir mokslo komitetas atmetė daugumą oponentų pataisų, kurios nors kiek preštaravo bendram įstatymo kontekstui: dėl dažnesnio reitingavimo, kitokio studentų krepšelio skirstymo principo, stojimo tvarkos pakeitimo. Nors komiteto išvados nėra galutinės ir dėl siūlomų pataisų Seimas gali balsuoti, tačiau nė viena reikšmingesnė oponentų pataisa nebuvo palaikyta.
Įsigalėtų korupcija
Parlamentarai ginčijosi, ar palikti dabartiniame projekte numatytą studentų rotaciją kas du metus, ar pagal studijų rezultatus reitinguoti studentus kasmet. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius griežtai gynė dabartinę poziciją – esą studentus vertinant kasmet, jie pastoviai būtų įsitempę bijodami netekti valstybės finansavimo. Jį palaikė ir konservatorius Mantas Adomėnas. Pagrindinis šio parlamentaro argumentas – įvedus kasmetinę studentų rotaciją jau nuo pirmo kurso įsigalėtų korupcija ir pažymių pirkimas.
Priešingą nuomonę išsakė jo partijos kolega Kęstutis Masiulis. Jis teigė, kad esant rotacijai kas dvejus metus, nemokantiems už mokslą studentams nebus pakankamos motyvacijos siekti gerų rezultatų, o geriau pirmosios sesijos egzaminus išlaikę studentai vis vien turės mokėti už mokslą.
Parlamentarai nutarė palikti dabartinę įstatymo formuluotę ir neįvesti kasmetinės rotacijos.
Krepšelių atskiroms specialybėms neskirstys
Socialdemokratas Juozas Olekas siūlė studijų krepšelius skirstyti ne pagal šešias išskirtas studijų sritis, o pagal atskiras studijų programas. Savo siūlymą jis grindė tuo, kad į vieną sritį patenka skirtingos studijų programos, į kurias stoja skirtingus mokymosi rezultatus turintys abiturientai – pvz. medicinos mokslams priskiriama ir veterinarija, ir odontologija. Pasak jo, krepšelius skirstant tik pagal studijų sritis geriausiai besimokantiems, visos nemokamos vietos tokiu atveju atsidurs odontologijoje, o veterinarijos studentai už mokslą turės mokėti pilną kainą.
Seimas tokiam pasiūlymui pritarė tik iš dalies – esant poreikiui, krepšeliai bus skiriami valstybei reikalingoms specialybėms.
