Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kastuvai sniegui kasti tapo tikru deficitu

Šalikelėse palikti automobiliai trukdo kelininkams nuvalyti apsnigtas gatves.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Šalikelėse palikti automobiliai trukdo kelininkams nuvalyti apsnigtas gatves.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaunas baigia įprasti gyventi ritmu, kurį diktuoja žiemiškos oro sąlygos. Tačiau problemų nepavyksta išvengti: kelininkai vos spėja valyti gatves ir šaligatvius, o parduotuvėse jau ėmė trūkti kastuvų, kuriuos išpirko nuo sniego kiemus savo jėgomis vaduojantys daugiabučių ir privačių namų gyventojai.

Su nerimu laukiama ne tik sinoptikų šią savaitę dar žadamo sniego, bet ir atlydžio, kai kauniečių sveikatai pradės grasinti nuo pastatų ir šviestuvų krintantys varvekliai.

Nebeliko kastuvų

Ankstesniais metais nenusipirkę, o šią žiemą laiku nespėję įsigyti sniego kastuvų kauniečiai šiomis dienomis jų nė su žiburiu nerastų. Kaip „15min“ sakė bendrovės „Mastermann“ prekybos salono Kaune atstovai, šiuo metu kastuvų neturi nei jie, nei konkurentai: „Visi juos gauname iš vieno tiekėjo. Naują partiją atveš tik penktadienį.“

Šią žiemą jau parduota beveik dvigubai daugiau kastuvų nei pernai: vietoj trijų – penki šimtai. Tačiau šiemet sniego ne dvigubai, bet trigubai daugiau. Todėl kastuvų vis tiek pritrūkome.

Bendrovės „Lytagra“ parduotuvės Kaune vedėjas Donatas Vaizgirdas pasakojo, kad kastuvų sniegui neturi ne tik jais prekiaujančios įmonės, bet ir tiekėjai. „Jie irgi žvejoja iš visur, kur pakliūva. Atrodo, kas čia tėra – nuvažiuoji į Lenkiją ir parsiveži. Tačiau šiemet sniego daug ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Todėl tiekėjai iš Lenkijos daugiau sniego kastuvų ir panašių prekių parduoda, pavyzdžiui, prancūzams, kurie moka daugiau nei mes“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, „Lytagros“ parduotuvėje Kaune šią žiemą jau parduota beveik dvigubai daugiau kastuvų nei pernai: vietoj trijų šimtų – penki šimtai. „Tačiau šiemet sniego ne dvigubai, bet trigubai daugiau nei pernai. Manau, kad reikėjo papildomai turėti dar apie 300 įvairių rūšių kastuvų. Tuomet būtume užtekę. Bet tokiai žiemai nebuvome pasiruošę nei mes, nei tiekėjai“, – sakė D.Vaizgirdas.

Abipusiai kaltinimai

Be pertraukos krintantis sniegas miesto gatves netrunka paversti miško keliukais. Jais važiuoti turintys kauniečiai keiksnoja už gatvių valymą ir barstymą atsakingas bendroves – „Kelių remonto grupę“ ir „Kauno švarą“. Pastarosios darbuotojai tvirtina, kad jų darbą neretai niekais paverčia patys vairuotojai: dėl šalikelėse paliktų automobilių jie esą negali tinkamai nuvalyti net ir pagrindinių miesto gatvių.

Ši problema – Kaune ne naujiena. Praėjusią žiemą tokių mašinų savininkai buvo ieškomi su policininkų pagalba. Jeigu savininkų nepavykdavo rasti greitai, automobilis būdavo nutempiamas, o išlaidas turėdavo padengti atsiradęs transporto priemonės savininkas. Taip pat buvo pastatyti laikinieji ženklai, draudžiantys statyti automobilius.

„Porinėmis dienomis valydavome vieną gatvės pusę, o ne porinėmis – kitą pusę“, – prisiminė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras. Šį variantą jis siūlė išbandyti ir šiemet. Taip pat apsvarstyti galimybę kai kuriose gatvėse pastatyti nuolatinius ženklus, kad nepriklausomai nuo metų laiko miestą prižiūrinčios bendrovės galėtų iš gatvių valyti sniegą, lapus, šiukšles, dulkes. Tačiau kol kas galutinis sprendimas nepriimtas: laukiama seniūnijų sudaryto sąrašo su nurodytomis pagrindinėmis vietomis, kuriose susidaro didžiausios problemos.

Miesto gatves barstančios bendrovės „Kelių remonto grupė“ direktoriaus pavaduotojas statybai Mindaugas Norkus priminė, kad miestą nuo sniego ir ledo jie vaduoja avansu: iš savivaldybės bendrovė dar negavo užmokesčio už pernai žiemą atliktus darbus: „Skolos seniai perkopė milijoną. Nesame gavę pinigų už 2009-ųjų sausio darbus.“

Nelengva našta pastatams

Per keletą švelnių žiemų spėję atprasti nuo pusnių kauniečiai šiemet turėtų nepamiršti išvaduoti nuo sniego ne tik kiemus, bet ir pastatus. Ant stogų susikaupęs storas sniego sluoksnis – ne pūkelis. Be to, prižiūrėti pastatus, jų stogus įpareigoja statybos techninis reglamentas. Pagal jį ypač stambių pastatų šeimininkai privalo samdyti šioje srityje besispecializuojančią įmonę arba paskirti už pastato techninę būklę atsakingą asmenį.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Varvekliai - pastatų savininkų galvos skausmas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Varvekliai – pastatų savininkų galvos skausmas.

Daugiabučių namų stogai – bendrijų arba administratorių rūpestis, o už individualius namus atsako savininkai. Paprastai stogų valymu užsiima aukštalipiai.

Pasak stogus valančios bendrovės „Aplinkos darbai“ direktoriaus Arūno Kasparavičiaus, besidominčių šia paslauga buvo daug, tačiau užsisakiusių – kur kas mažiau. Daugelį atbaido kaina. Paprastai užmokestis už stogo valymą skaičiuojamas pagal stogo plotą, sugaištą laiką. Atsižvelgiama ir į tai, ar stogas plokščias, ar šlaitinis: už 1 kv.m plokščio stogo valymą imamas 0,2 Lt mokestis. Šlaitinį stogą valyti dar brangiau. 

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vedėjo Jono Griškevičiaus teigimu, pastatų savininkams privalu pasirūpinti ne tik tuo, kad nuo sniego svorio jų pastato stogo konstrukcijos neįlūžtų. Jų atsakomybė – ir varvekliai. „Jei atsitiks nelaimė ir koks varveklio gabalas užkris praeiviui ant galvos, atsakys pastato šeimininkas. Todėl raginame visus žmones rūpintis savo turtu ir aplinkinių saugumu“, – sakė J.Griškevičius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min