Pagal dabartinę tvarką, mirus asmeniui apžiūrėti jo kūno kviečiami arba medikai, arba policininkai.
„Pareigūnai turėtų iškart išrašyti dokumentą velionio artimiesiems, jei mirties priežastis akivaizdi. Pavyzdžiui, namuose užgeso ilgą laiką onkologinės ligos varginto asmens gyvybė. Tačiau, norėdami apsidrausti, pareigūnai palaikus siunčia teismo medicinos ekspertams“, – aiškino Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) vadovas Raimundas Pocius.
Anot jo, kitose Europos valstybėse ekspertizėmis mirties priežastys nustatomos tik 10–15 proc. mirusiųjų. Lietuvoje tiriama apie 50 proc. palaikų.
R.Pocius tikino, kad už mirusiojo nuvežimą ekspertams turi sumokėti savivaldybė, tačiau tik reta jų vykdo šią prievolę, dažniausiai šias išlaidas padengia mirusiojo artimieji.
LRPA vadovas pabrėžė, kad kolegų iš Kauno siūlymas laikinosios sostinės merijai labai dosnus, tačiau savo lėšomis vežti kūnus net finansiškai stiprios įmonės galėtų daugiausia vienus metus.
LPA pirmininkė Violeta Benetienė savo ruožtu teigė, kad į šią asociaciją rudens pradžioje susibūrusios šešios įmonės nusprendė nebetoleruoti „lavonų pirkimo versliuko“. Ji pabrėžė, kad gedintys artimieji neretai nežino, kur kreiptis dėl lavono pervežimo, todėl sulaukia pareigūnų ar medikų siūlymo iškviesti vežėjus.
Neoficialiais duomenimis, už tokį skambutį „klientą“ užsitikrinusi įmonė atseikėja 700 litų. Esą LPA siūlymas užkirstų kelią tokiems skambučiams, nes užsakyti paslaugą būtų privalu vienoje iš šešių šiai asociacijai priklausančių bendrovių.
„Kitos mūsų paslaugos, susijusios su laidotuvėmis, dėl to nepabrangtų. Siūlomės iš gerų paskatų, nes mums nusibodo korupcija laidojimo paslaugų versle“, – pareiškė V.Benetienė.
Tačiau kiti šio verslo atstovai baiminasi, kad LPA siūlymą priėmusi Kauno miesto savivaldybė sudarytų išskirtines sąlygas šešioms įmonėms, kurios iš velionio artimųjų lengvai gautų užsakymus kitoms ritualinėms paslaugoms.
Kauno vadovai dar nesvarstė LPA siūlymo.
