Kaip ir kasmet, šventės lankytojus pasitiko amatininkų mugė, viduramžių miestas prie Nemuno: senųjų amatų kiemas, indulgencijų kioskas, viduramžių žaidimų aikštelė, viduramžių riterių rajonas, viduramžių maisto restoranas, kartuvės, kankinimo kuolai, raganų gojelis, kojūkininkai, renginį vainikuos ugnies spektaklis ir šventiniai fejerverkai.
Iš Trakų į Kauną persikėlė Tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti, Hanzos dienomis Nemune vyksta tradicinė Kauno aukštųjų mokyklų irklavimo senoviniais laivais regata. Pirmą kartą į viduramžių kaimą atkeliavo pirkliai iš Rytų.
Pagrindiniu šventės akcentu šiemet tapo skulptoriaus Donato Mockaus darbas. Jo vadovaujama lietuvių ir latvių skulptorių komanda pernai Nemuno ir Neries santakoje pastatė septynias milžiniškas skulptūras iš medžio ir šiaudų, kurios vėliau buvo sudegintos.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo dienos proga, rugsėjo 8 dieną, skulptorius D.Mockus pastatė smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“.
„Skulptūra bus laikina, trapi – iš smėlio, nes karūnos valdovas taip ir nesulaukė. O pačią karūną sudaro Kauno miestą reprezentuojantys pastatai: Vytauto bažnyčia, Arkikatedra, Soboras, Prisikėlimo bažnyčia, Perkūno namas“, – sako Hanzos šventės organizatorius Darius Rumšas.
Vytauto karūnavimo proga visus viduramžių damų ir riterių gerų manierų mokyklėlės auklėtinius į miesto riterius ir damas šventino Kauno miesto meras ir Lietuvos kariuomenės kapitonas Donatas Mazurkevičius, kuris minint 600 metų Žalgirio mūšio metines atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Per Hanzos šventę jis ir pasipuošė viduramžių drabužiais, ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.
