Steigti darbo grupę, kuri spręstų skirtingų ritmu dirbančių Aleksoto ir Žaliakalnio funikulierių problemas, planuota dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau dėl nežinia kur pasimetusių dokumentų tokia darbo grupė savo veiklą pradės tik šiandien.
„Pagrindinė šios darbo grupės užduotis – atkreipti dėmesį į funikulierių unikalumą, rasti būdus, kaip juos geriau pateikti ir pritaikyti turizmo reikmėms“, – sakė Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Jo teigimu, Žaliakalnio funikulierių šiuo metu valdo UAB „Kauno liftai“, o Aleksoto – AB „Autrolis“. Būtent pastaroji įmonė skundžiasi dėl nemenkus nuostolius įmonei nešančios funikulieriaus veiklos. 2007 metais AB „Autrolis“ pajamos iš funikulieriaus veiklos buvo 5876 Lt, o išlaidos – 73 264 Lt. 2006 metais išlaidos siekė virš 60 tūkst. litų, o pajamos – vos 5248 Lt.
Nepatenkinti tokia situacija įmonės vadovai Kultūros paveldo departamentui parengė paraišką dėl Aleksoto funikulieriaus, kaip kultūros paveldo objekto, finansavimo.
„Bendradarbiaujant su Kauno regiono turizmo informacijos centru (TIC), funikulierių planuojama paversti miestiečių ir turistų traukos centru, ruošiamasi įrengti ekspoziciją, informacinius stendus. Rudenį kartu su dailės fakulteto studentais ir dėstytojais rengėme vizijų konkursą – studentai pateikė įvairių idėjų kaip sutvarkyti Aleksoto apžvalgos aikštelę, kad turistams pasikėlus funikulieriumi, besigrožint senamiesčio ir santakos vaizdais, būtų galima gurkšnoti kavą ir saugiai jaustis“, – Aleksoto funikulieriaus ateities vizijas dėstė R.Mikaitis.
Pagrindinė šios darbo grupės užduotis – atkreipti dėmesį į funikulierių unikalumą, rasti būdus, kaip juos geriau pateikti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Sakė Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Tačiau vicemeras apgailestavo, kad gerų norų išsipildymui koją kiša sunkmetis. „Greičiausiai planus teks atidėti ateičiai. Tačiau noras išsaugoti unikalius objektus ir pritaikyti juos turizmo ir miestiečių reikmėms niekur nedingsta“, – sakė vicemeras.
Pelno ir nesitiki
Kiek kitokiomis nuotaukomis, nei AB „Autrolis“, gyvena Žaliakalnio funikulieriaus eksploatatoriai. UAB „Kauno liftai“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius teigė, kad funikulierius pirmiausia yra kultūros paminklas, Kauno centro ir Žaliakalnio simbolis. Pelno jis neatneša, bet įmonė iš jo pelnytis ir nesiruošia. „Mūsų padėtis šiek tiek geresnė nei Aleksoto funikulieriaus eksploatuotojų nes šalia yra traukos objektas – Prisikėlimo bažnyčia. Karts nuo karto organizuojame renginius, čia nuolat vyksta fotografijų paroda. Funikulierius niekuomet nebus pelningas, tačiau mes ir nesiruošiame daryti iš to verslo, mus tenkina esama padėtis. Mūsų įmonei, aptarnaujančiai 2,5 tūkst. kitų kėlimo mechanizmų, aptarnauti nuosavą kėlimo mechanizmą problemų nekyla“, – sakė J.Guzavičius.
Anot pašnekovo, funikulieriaus nešami nuostoliai nėra tokie jau dideli. „Mes net nesiruošiam didinti kėlimosi bilieto mokesčio – toks pat jis išlieka jau daugiau kaip 16 metų - 50 cnt. Pastaruoju metu juo keliasi vis daugiau žmonių, o turistams tai didelė atrakcija – juo galima ne tik pasikelti, bet ir apžiūrėti visus mechanizmus, juos fotografuoti. Kad keleiviams būtų saugiau, mes esame įrengę net vaizdo kameras. Pagrindinė funikulieriaus funkcija nesikeičia - sujungti centrą su Žaliakalniu, ir jis tą sėkmingai atlieka“, – šypsodamasis pasakojo J.Guzavičius.
Atrakcija turistams
Kauno TIC direktorius Sigitas Sidaravičius teigė, kad svarbiausia, jog funikulieriai turėtų nekintančius darbo grafikus, kad būtų galima jais vilioti turistų grupes. „Funikulierius labai įdomi atrakcija turistams, niekur kitur Europoje jų nėra. Turistus stebina funikulieriaus veikimo principas ir tai, kad visi mechanizmai išlikę absoliučiai originalūs. Galima sakyti, kad tai svarbiausias techninis paveldas Kauno apskrityje“, – sakė S.Sidaravičius. Pašnekovas gyrė UAB „Kauno liftai“ sumanymą funikulieriuje groti tarpukario muziką, o darbuotojus aprengti autentiškais rūbais.
„Tas ritualas turistams labai įdomus. Miesto svečiai dažnai pas mus ateina jau žinodami apie funikulierius ir norėdami juos pamatyti. Svarbiausia, kad šalia jų atsirastų kuo daugiau traukos objektų“, – sakė S.Sidaravičius.
Garbinga istorija
Istorikas Jonas Palys pasakojo, kad Žaliakalnio funikulierius buvo pastatytas ir pradėjo veikti 1931 metais, o Aleksoto – 1935-aisiais. Remdamasis keltuvų konduktorių raportais J.Palys suskaičiavo, kad 1934 metai buvo padaryti 64 173 reisai, per kuriuos buvo perkelta truputį daugiau nei 1 mln. keleivių, iš jų apie 20 proc. moksleivių ir studentų. 1935 metais buvo 64 388 reisai, o jų metu perkelta 908 390 keleivių. Keleivių sumažėjimas, lyginant su ankstesniais metais siejamas su sumažėjusiu maršrutinių autobusų tarifu.
