„Pažymime, kad Kauno miesto savivaldybėje tokie pasiruošimai nevyksta, o ir įdomu, pagal kokį teisės aktą turėtų vykti ar įvykti. Kalbant apie savivaldybių biudžetų pajamų vykdymo rezultatus 2009 m. gruodžio 1 d. (pagal LR Finansų ministerijos duomenis) nė viena šalies savivaldybė nevykdė pajamų, prognozuotų skaičiuojant pagrindinius finansinius rodiklius 2009 metams, planų, o 39 savivaldybių pajamų plano vykdymo rezultatas yra žemesnis nei šalies savivaldybių vidurkis.
Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų plano vykdymo rodiklis – 76,2 proc., taip pat žemesnis nei šalies savivaldybių vidurkis (79,5 proc.). 60-ies savivaldybių reitingo sąraše Kauno savivaldybė yra 51-a, – rašoma Kauno miesto savivaldybės administracijos išplatintame pranešime. – Suprantama, kad esant tokiems šalies savivaldybių biudžetų pajamų planų vykdymo rezultatams atsiranda problemų atsiskaitant su prekių, darbų ir paslaugų tiekėjais, išmokant biudžetinių įstaigų darbuotojams priklausantį darbo užmokestį ar vykdant kitus įsipareigojimus, todėl didėja savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų kreditiniai įsiskolinimai, kurie, LR Finansų ministerijos duomenimis (atėmus įsiskolinimą ne ilgesnį kaip 10 ir 45 dienos), lyginant 2009 m. sausio 1 d. su 2009 m. spalio 1 d., padidėjo 210,2 mln. litų.“
Kauno miesto savivaldybės duomenimis, ne išimtis ir Kauno miesto savivaldybė, kurioje paminėto įsiskolinimo pokytis per tą patį laikotarpį sudarė 35,1 mln. litų.
„Tačiau vertinant įsiskolinimus, skolas bei prasiskolinimus reikėtų atskirti biudžeto asignavimų valdytojų kreditinius įsiskolinimus bei savivaldybių skolą kredito įstaigoms pagal pasirašytas paskolų sutartis. Savivaldybės gali skolintis pagal LR Seimo įstatymu patvirtintus limitus ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Būtent šis teisinis reguliavimas yra tam, kad neatsirastų prasiskolinusių“, – nurodo Kauno savivaldybės administracijos vadovai.
