„Ne vienerius metus vyko įvairiausios diskusijos, kaip turėtų atrodyti Kauno pilis po atliktų darbų. Dabar matome galutinius rezultatus, kurių diskusijos pakeisti jau negalės. Projekto autoriai ne kartą koregavo patį projektą, atsižvelgdami į gyventojų pageidavimus. Šiuo metu yra svarbiausia tai, kad darbai būtų baigti, o Kauno pilyje įsikurtų Kauno turizmo ir informacijos centras. Žinoma, labiausiai laukiame, kada į pilį vėl galės įeiti turistai, miestiečiai. Dabar turime rūpintis antrojo etapo realizavimu: piliavietės apšvietimu, tiltelio įrengimu“, - kalbėjo miesto vadovas A.Kupčinskas.
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorė Diana Varnaitė, girdėdama nuolatinius draugijos „Pilis“ atstovų nepasitenkinimus, keliamas diskusijas, kad visuomenė turėtų turėti didesnes galias priimant sprendimus, pasiūlė Kaune įsteigti visuomeninę patariamąją tarybą.
„Šią tarybą sudarytų visuomeninių organizacijų nariai, kuriems būtų viešai prieinama visa rūpima informacija. Be to, taip jie galėtų oficialiai išreikšti savo pastabas ir pateikti siūlymus vienokiais ar kitokiais klausimais dėl kultūros paveldo objektų išsaugojimo, atnaujinimo“, - sakė direktorė.
Projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbus, susijusius su pilies bokšto ir dalies sienų atstatymu, atlieka UAB „Restauracija“ ir AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“.
Kauno pilies atstatymo projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, kurio paramą skiria Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Bendra projekto įgyvendinimo suma - 2,2 mln. litų. 330 tūkst. skyrė Kauno miesto savivaldybė.
