Kauno darbo biržos duomenimis, kovo pabaigoje Kauno rajone užfiksuotas 7 procentų nedarbo lygis. Tačiau manoma, jog bedarbių rajone gali būti ir daugiau: „Kai kurios vietovės yra labai nutolę, jose gyvenantys žmonės mažiau aktyvūs, ne visi pasinaudoja tuo, ką galėtų gauti iš valstybės – nesikreipia į darbo biržą. Įvertinus šiuos faktus, greičiausiai Kauno rajone realus nedarbo lygis yra 9 procentai“, – sakė Kauno darbo biržos direktoriaus pareigas laikinai einantis Vygintas Morkūnas.
Nors situacija Kauno rajone geresnė nei šalyje, Kauno rajono savivaldybė ir Kauno darbo birža ėmėsi bendrų iniciatyvų stabdyti nedarbo lygio augimą. Artimiausiu metu savivaldybėje ketinama surengti apskrito stalo diskusiją su rajono verslininkais. Pasak rajono mero Valerijaus Makūno, valdžia turi galimybių paskatinti verslą išlaikyti darbo vietas. Tai ir bus daroma. ,,Diskutuosime, aiškinsimės, analizuosime, ką galime padaryti. Savivaldybė laikosi nuostatos, kad geriau bendroves atleisti nuo kai kurių mokesčių ar juos sumažinti, kad būtų išsaugotos darbo vietos“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vadovas.
Pasak Kauno darbo biržos vadovo, Kauno rajono situaciją labai lemia geografinė padėtis. „Artimesnių miestelių ir kaimų gyventojai lengviau integruojasi mieste. Ežerėlį gelbsti ,,Ežerėlio durpės“, šis tas dar vyksta Vilkijoje. Sunkiau – Čekiškės, Taurakiemio, Samylų, Vandžiogalos seniūnijose. Pagal kriterijus, pretenduoti į paramą pagal vietinių užimtumo iniciatyvų programą galėjo tik Vilkijos apylinkių seniūnijos verslininkai, tačiau norinčių neatsirado“, – apgailestavo V.Morkūnas.
Su rajono valdžia susitikę Darbo biržos atstovai pranešė liūdną žinią rajono moksleiviams. Atsižvelgus į rajono situaciją, vasarą moksleiviai nebebus priimami dirbti viešųjų darbų. Šioms reikmėms numatytos lėšos bus skirtos bedarbių užimtumo projektams.
