Į teismą kreipęsi bendrovės „Autrolis“ vadovai prašė pripažinti neteisėtais du vairuotojų surengtus streikus: rugpjūčio 17-ąją paskelbtą įspėjamąjį streiką ir rugpjūčio 24 dieną surengtą neterminuotą streiką. Bendrovės teigimu, įspėjamasis streikas vyko negavus daugiau kaip pusės darbuotojų pritarimo. Be to, profsąjunga atsisakė imtis bet kokių veiksmų, kad streiko metu gyventojai nepatirtų jokių nepatogumų, užtikrinti būtinus visuomenės poreikius. Bendrovės advokatai teismui pateikė faktų, jog darbuotojams buvo daromas spaudimas prisidėti prie streiko, nepaisant jų sutikimo mažinti atlyginimus. Tie darbuotojai, kurie prieštaravo streikui, esą buvo persekiojami.
Ar apskųs teismo sprendimą – nežinia
Kauno apylinkės teismas nusprendė iš dalies patenkinti ieškinį bei pripažino neteisėtu rugpjūčio 24 dienos neterminuotą streiką. Taip pat priteisė iš profsąjungos bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui. Sužinoti, ar šia teise Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga pasinaudos, nepavyko – profsąjungos pirmininko telefonas išjungtas.
„Autrolio“ administracijos išplatintame pranešime teigiama, kad įmonės vadovai tikisi, kad po teismo sprendimo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas ir komiteto nariai nuspręs derėtis su įmonės administracija ir baigs psichologinį smurtą prieš bendrovės darbuotojus, neterorizuos darbuotojų ir jų šeimų, kurie apsisprendė likti dirbti įmonėje už sumažėjusį darbo užmokestį. Teigiama, kad „Autrolio“ administracija iki rugsėjo gavo 240 troleibusų vairuotojų sutikimų dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. sutinka, kad darbo užmokestis būtų sumažintas 15 proc. Planuojamas darbo užmokesčio karpymas buvo viena iš oficialių priežasčių, dėl kurių „Autrolio“ vairuotojai paskelbė streikus. Pirmuosius tris rengdami jie iš anksto pranešdavo įmonės ir miesto valdžiai. Apie paskutinį, kuris įvyko rugsėjo 10 dieną, streikuotojai nebuvo iš anksto įspėję, tačiau chaoso mieste pavyko išvengti.
