Tai komitetas paskelbė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pavedimu išnagrinėjęs Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus siūlymą.
Kaip rašoma ŠMKK rašte, atlikus tyrimą nustatyta, kad pasaulyje nėra analogų, kai ne karališkos kilmės asmuo po mirties būtų paskelbtas karaliumi.
Seimo komiteto dėl S.Buškevičiaus siūlymo užklausti istorikai teigia, kad istorijos moksle neįvykę istoriniai faktai negali būti laikomi įvykusiais, o sprendimai priimami atgaline data, todėl ne karališkos kilmės asmuo, iš kurio pagal nustatytą ceremonialą nebuvo priimta karaliaus priesaika, negali būti skelbiamas karaliumi.
Lietuvos istorijos instituto atsakyme Seimui konstatuojama, kad didysis kunigaikštis Vytautas netapo Lietuvos karaliumi, nes nebuvo įvykdytos reikiamos juridinės procedūros ir atliktos bažnytinės apeigos, negautas popiežiaus palaiminimas.
„Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi ceremonija nebuvo įvykdyta, taigi nėra jokio pagrindo paskelbti Vytautą karaliumi“, – rašoma Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėjos Ramunės Šmigelskytės–Stukienės atsakyme.
Istorikas Artūras Dubonis ragina likti ištikimiems istorinei tiesai ir nepritarti „pomirtinio Vytauto karūnavimo politinėms manipuliacijoms mūsų pačių istorija ir garbe“.
„Dirbtinai mirusiajam uždėta karūna nepridės garbės nei jam, nei dabartinei Lietuvai. Tačiau ar taip uždėta karūna tarptautinės visuomenės akyse nevirstų juokdario kepure?“ – pažymoje Seimui rašo istorikas.
Į Seimą su siūlymu inicijuoti Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo titulavimą Lietuvos karaliumi po mirties kreipėsi Kauno vicemeras S.Buškevičius. Savo prašymą jis argumentavo tuo, kad 2010–aisiais sueina 580 metų, kai Romos imperatorius Zigmantas I patvirtino Vytautą Didįjį Lietuvos karaliumi.
Tačiau istorikų atsakyme pabrėžiama, kad 1430 metais Zigmantas dar neturėjo Šventosios Romos imperatoriaus titulo, taigi ir teisės suteikti Lietuvos karaliaus karūną didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
„Karaliaus Zigmanto Liuksemburgo išrinkimas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi 1430 m. dar nebuvo patvirtintas (...) Šventosios Romos imperatoriumi, turinčiu teisę suteikti karaliaus titulą Zigmantas Liuksemburgas tapo tik 1433 m.“, – rašoma Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vedėjos atsakyme.
Istorikai taip pat paneigia ir, jų žodžiais, dar gyvus mitus, esą Vytautui vežamą karūną ir teisinius dokumentus pagrobė lenkai. A.Dubonio pažymoje teigiama, kad Zigmanto pasiuntiniai, sužinoję, jog lenkai jų nepraleis į Lietuvą, nuo Frankfurto prie Oderio grįžo į Niurnbergą ir kartu su kitomis dovanomis Vytautui karūna grąžinta siuntėjui.
Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 metus, mirė 1430 metais spalio 27 dieną Trakuose. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu oficialiai jis buvo 1401–1429 metais.
