„Iš aplinkos apsaugos agentūros ir Europos šalių reguliuojančių institucijų asociacijos turime oficialią informaciją apie tai, kad atskiros šalys – Norvegija, Prancūzija, Čekija, Suomija ir Rusija nustatė radioaktyvaus jodo pėdsakų. Noriu pasakyti, kad pavojaus gyventojams nėra, tai yra tik jodo pėdsakai, įtakos apšvietai nėra“, – BNS teigė A.Mastauskas.
Anot jo, Lietuvoje ir Latvijoje oro paėmimo stotys neaptiko radioaktyvaus jodo pėdsakų. Centro vadovas teigė, kad Europos institucijos šiuo metu aiškinasi nutekėjimo priežastis.
„Jeigu pasirodė radioaktyvaus jodo pėdsakų, vadinasi kažkur yra išmetimai. Ar tai yra branduolinės elektrinės avarija kokio nors lygmens, ar tai yra tiriamųjų reaktorių, ar reaktorių, kurie gamina atskirus radionuklidus medicinai ir gydymui. Kažkur kažkas įvyko. (...) Rusija jau sausio pabaigoje nustatė pirmuosius pėdsakus ir kol kas visi bando aiškintis iš kur, bet atsakymo nėra“, – sakė A.Mastauskas.
Portalo „Euractiv“ teigimu, Europoje radioaktyvaus jodo nutekėjimo priežastis aiškinasi Prancūzijos radiacinės ir branduolinės saugos institutas. Instituto atstovo Jeano-Christophe'o Garielio teigimu, kadangi buvo aptikti tik jodo pėdsakai, iš galimų priežasčių sąrašo galima išbraukti atomines elektrines, nes esant avarijai branduolinėje jėgainėje ore būtų aptikta ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, cezio, pėdsakų.
Incidentas primena 2011 metų atvejį, kai Budapešto izotopų institutas bandymų metu į aplinką išleido nekenksmingą kiekį radiacinio jodo.
