O jų nėra: iki galo neištirta pedofilijos byla, policija nesugebėjo nustatyti visų Drąsiaus Kedžio giminių ir todėl jo nerado gyvo, toliau vyksta ginčai dėl mergaitės globos. O susirinkusi minia Garliavoje neleidžia atiduoti vaiko motinai. Kokios jėgos ir klanai slypi už šios tragedijos? Ar tikrai ši istorija pučiama tam, kad būtų supriešinta visuomenė? Ar Lietuvos valstybė pajėgi išspręsti Kauno tragediją? Į šiuos klausimus bandė atsakyti LTV laida „Savaitės atgarsiai“.
Joje parlamentaras Justinas Karosas pripažino, kad prie Kedžių namų Garliavoje budintys žmonės neleidžia vykdyti teisingumo.
Tačiau jam oponavo kunigas J.Varkala (Kedžio namų sergėtojų atstovas). Kunigas sakė, kad pagal Konstituciją tikroji valdžia yra piliečiai. „Todėl, kai samdyta valdžia nustoja gerai vykdyti savo pareigas ir mes tai matome, kai atsiranda skubotumų, kurie mums įtartini, kai musų samdyta valdžia nevykdo savo funkcijų, mes stengiamės jai priminti. Mes nesiruošiame būti ekspertai ar panašiai, bet aš negaliu sakyti, kad ten buvo tik piliečiai, buvo ir teisininkų“, – sakė J.Varkala.
Teisininkas K.Čilinskas pastebėjo, kad Panevėžio apygardos teismas užėme tokią poziciją, kaip ir Kedžio namo sergėtojai. Tačiau jis nežinojo, kaip reikėtų vertinti, jei dar didesnė minia susirinktų kitoje vietoje su visiškai priešingu reikalavimu. Kaip tuomet reikėtų spręsti ginčą.Daugelyje šalių piliečiai dalyvauja šiame procese kaip tarėjai ar prisiekusieji tarėjai. Ir visuomenė yra pagrindinis bylų sprendėjas.
„Iš kur visa tai kyla? Mes negalime žmonių laikyti izoliuotų nuo teisingumo proceso ir nenorėti, kad jie dalyvautų. Daugelyje šalių piliečiai dalyvauja šiame procese kaip tarėjai ar prisiekusieji tarėjai. Ir visuomenė yra pagrindinis bylų sprendėjas. Ypač tokių bylų, kur didelę reikšmę turi gyvenimiška patirtis, moralė. Lietuvoje, deja, prisiekusiųjų teismo nėra. Tad žmonės stovi už durų ir nori pasakyti savo nuomonę. Tad tai, kas dabar vyksta, galbūt atves prie to, kad bus sukurtas prisiekusiųjų teismas“, – sakė K.Čilinskas.
Teisininko nuomone, bėda kyla tuomet, kaip baudžiamoji byla neatiduodama į teismą ir nenagrinėjama viešai, tik kabinetuose. Todėl šalyse, kur piliečiai gali susipažinti su bylos medžiaga, teisingumas yra tikresnis. „Tad dabar, kai procesas yra tarsi užslėptas, nereikia norėti, kad piliečiai tylėtų“, – komentavo teisininkas.
