Tam, jog nei policija, nei teismai, nei antstoliai negalėtų išreikalauti nė cento, reikia tik niekur legaliai nedirbti, negauti oficialaus atlyginimo ir neturėti savo vardu jokio turto. Blogiausia, kas gali nutikti piktybiškiems skolininkams, – viešieji darbai arba trumpai pabūti areštinėje.
Nors baudos Lietuvoje už KET pažeidimus ya vienos didžiausios Europoje, tai nė kiek nebaugina kelių erelių. Iš KET pažeidėjų sugebama išsireikalauti tik šiek tiek daugiau kaip pusę skirtų baudų pinigų – dažniausiai valstybei lieka skolingi didelėmis, 1 500–5 000 litų, baudomis nubausti vairuotojai. Dėl neefektyvios įstatymų bazės valstybė kasmet netenka keliasdešimties milijonų litų.
Specialistai pripažįsta, kad šią problemą galima bandyti spręsti naudojantis kitų šalių praktika. Užsienyje baudų nesusimokėję KET pažeidėjai susiduria su dideliais sunkumais.
Taigi dažniausiai didelės baudos už pavojingiausius KET pažeidimus Lietuvoje ir lieka tik „popierinės sankcijos“.
