Didžiausias problemas kelia šalia krantinių stovintis architektūriniam paveldui priskiriamas pastatas Žvejų gatvėje – senas sandėlis. Prieš pusmetį atlikto pastato techninės būklės įvertinimo akte teigiama, kad dėl krantinių rekonstrukcijos darbų padidėjo plyšiai pastato konstrukcijoje. Dėl šių išvadų iki šiol vyksta nuožmi kova tarp kelių šalių: projekto užsakovo – Valstybinio jūrų uosto direkcijos, pastato savininko italų verslininko, rangovo – įmonės „Hidrostatyba“ ir Kultūros vertybių apsaugos departamento.
Pastarosios institucijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis, remdamasis ekspertų išvada, iki šiol nepasirašė krantinių pripažinimo tinkamomis naudoti akto. „Kvalifikuoti ekspertai nustatė, kad vykdant krantinės rekonstrukcijos darbus buvo pažeistas paminklinio pastato stabilumas, dėl kurio jis gali nugriūti. Reikalaujame, kad pastatas būtų išramstytas. Vietoj to, mums daromas milžiniškas spaudimas, kad pripažintume krantinę tinkama naudoti, nors ji nėra nei saugi, nei tinkama naudoti“, – vakar vykusiame pasitarime kalbėjo N.Puteikis. Pasak jo, kai pastatas bus išramstytas, aptverta galimos griūties vieta, tada galima tikėtis taip laukiamo parašo.
E.Gentvilas: „Tai muilo burbulas“
Į šiuos argumentus sureagavo uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, teigęs, jog N.Puteikio vadovaujama tarnyba remiasi pastato savininko pretenzijomis, kurios esą nėra pagrįstos. „Ekspertizė neįrodo statybos darbų metu padarytų pažeidimų. Tai tik muilo burbulas ir noras kažką „nureketuoti“, – tvirtino E.Gentvilas.
Pasitarime dalyvavęs teismo ekspertas, privačiai bendrovei atstovaujantis Artūras Sabeckis, atlikęs minėtąją ekspertizę, priminė, jog krantinių rekonstrukcija turėjo įtakos pastato pažeidimams: „Įrodyta, jog plyšiai padidėjo krantinių statybos metu. Uosto direkcija dėl to net buvo sustabdžiusi statybas, yra visa tai įrodanti dokumentacija. Tačiau pastato ekspertizė ir Danės krantinės yra du skirtingi dalykai. Pastato būklė krantinių pridavimui neturi įtakos“.
Dvi išeitys
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė pripažino, kad N.Puteikio išsakyti motyvai pagrįsti ir teigė, jog yra dvi išeitys: skaidyti krantinę dalimis ir „priimti“ tik dalį krantinių arba laukti, kol pastatas bus išramstytas ir parašą padės N.Puteikis. E.Gentvilas tikino nenorįs eiti krantinių skaidymo keliu, nes valstybinei įmonei – tai itin ilga procedūra. „Vietoj to, kad skaidytume krantines, būtų galima jas „priimti“ su išlyga, kad prie jų negalės švartuotis „Smiltynės perkėla“ keltai, tačiau kompromisų keliu neinama“, – valstybinių institucijų nelankstumu piktinosi uosto vadovas.
Pažadėjo sutvarkyti
Uosto vadovas E.Gentvilas pasitarimo metu ne kartą klausė pastato savininkui atstovaujančio A.Sabeckio, kada šie imsis sutvarkyti griūnantį pastatą. Jis prašė A.Sabeckio, kuo greičiau imtis darbų ir išramstyti pastatą, kitaip esą bus griebtasi teisinių kelių, kadangi lig šiol Uosto direkcija kaip užsakovas negalėjo sumokėti rangovui „Hidrostatyba“ 200 tūkst. Lt už atliktus darbus.
Pastato savininko interesams atstovavęs A.Sabeckis, spaudžiamas tiek uosto direkcijos vadovo, tiek ir paveldosaugininkų, tikino, jog veiksmų jau imtasi. „Techninis projektas pastato tvarkymui jau yra paruoštas, ieškomas rangovas. Per savaitę pastatas bus aptvertas. Manau, kad iki vasario 20 dienos bus atlikti išramstymo darbai, stabilizuosime, kad pastatas negriūtų“, – pažadėjo ekspertas.
