„Pagaliau galėsime sustabdyti jūros teršimą balastiniais vandenimis. Ligi šiol Lietuvoje visai nebuvo prižiūrima, kur ir kaip laivai juos išleidžia“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Nuo kitų metų gegužės 1 d. laivai privalės laikytis nustatytos tvarkos, kaip elgtis su balastiniu vandeniu ir jo nuosėdomis. Pavyzdžiui, į uostą plaukiantis laivas turės pasikeisti balastinį vandenį ne arčiau kaip 200 jūrmylių atstumu nuo artimiausio kranto vandenyse, kurių gylis ne mažesnis kaip 200 metrų. Taip pat numatytas reikalavimas, kad keičiant balastinį vandenį privalu pakeisti bent 95 proc. jo tūrio. Jeigu į uostą plaukiantis laivas dėl tam tikrų priežasčių negalės pasikeisti balastinio vandens, jo kapitonas turės apie tai nedelsdamas informuoti uosto administraciją, kuri, pasitarusi su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, gali nuspręsti nepriimti laivo į šį uostą.
Kontroliuojančiosios institucijos įpareigotos bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su suinteresuotomis ir kitų valstybių kontroliuojančiomis institucijomis siekiant, kad į aplinką nebūtų neteisėtai išleidžiami laivų balastiniai vandenys ir nuosėdos.
Numatytos priemonės turėtų padėti užkirsti kelią plisti kenksmingiems ir ligas sukeliantiems vandens organizmams, kurie „keliauja“ su balastiniais vandenimis. Todėl sumažės dėl šių organizmų kylanti rizika aplinkai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ištekliams, taip pat bus išvengiama nepagrįsto laivų sulaikymo, sustabdymo ar kito judėjimo apribojimo.
Kadangi iki šiol mūsų šalis nėra reglamentavusi konkrečios balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo praktikos ir nėra ratifikavusi 2004 m. priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo, minėtosios priemonės – svarbus žingsnis siekiant ateityje ratifikuoti ir įgyvendinti visas šios konvencijos nuostatas ir gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę.
