Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Keturi mitai apie vaikų globą

L.Nausėdaitė globėjus įspėja nesitikėti, kad sudėtingi vaikai pasikeis per kelias dienas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / L.Nausėdaitė globėjus įspėja nesitikėti, kad sudėtingi vaikai pasikeis per kelias dienas.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas ryžtųsi globoti giminaičio vaiką, skelbia šiais metais užsakyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gyventojų apklausa.

Tačiau net apie 40 proc. nesiimtų globoti giminystės ryšiais nesusijusio vaiko, nes bijotų jo genetinio ir socialinio paveldo. Pasak Paramos vaikams centro socialinės darbuotojos Laimos Nausėdaitės, visuomenėje sklando ir daugiau mitų, atgrasančių nuo globos.

Mitas: Vaikas turi blogus genus

Netinkamą vaiko elgesį lemia blogi genai – tuo tikėta prieš šimtą metų. Vėliau pradėta teigti, kad kur kas didesnę įtaką vaiko asmenybei turi aplinka, kurioje jis auga. Pirmaisiais gyvenimo metais vaiko pasaulėžiūra formuoja tėvai, vėliau vis didesnę įtaką turi draugai, mokykla ir užklasinė aplinka. Tuo praktikoje įsitikino ir du globotinius auginanti ir savus vaikus jau užauginusi Jūratė. Pasak globėjos, lengviausia formuoti mažų vaikų elgesį ir asmenybę.

„Negaliu atsakyti, kiek iš tikrųjų elgesį lemia genai, kiek auklėjimas, o kiek nevaldomas aplinkos faktorius. Nė vienas nežinome, kiek turime gerų genų, o kiek blogų. Juk net geriausiose šeimose būna visko, tik į globojamų ar įvaikintų vaikų elgesį kur kas aštriau reaguoja visuomenė“, – sakė Jūratė.

Anot psichologės, dirbančios vaikų globos srityje, Ernos Petkutės, genai egzistuoja, tačiau nėra nei charakterio, nei elgesio genų. Vaiko asmenybę labiausiai formuoja auklėjimas ir įgyta patirtis per pirmuosius trejus metus. Kita vertus, jei aplinkiniai nuolat akcentuos blogą vaiko elgesį ir tikėsis tik blogiausio, galiausiai vaikas nesąmoningai stengsis pateisinti šiuos lūkesčius.

„Palikti ar skriausti vaikai yra kur kas jautresni ir labiau pažeidžiami, todėl gali kilti kiek daugiau problemų paauglystėje. Tačiau dėl to kalti tikrai ne „blogi genai“, o bloga patirtis vaikystėje“, – sakė E.Petkutė.

Mitas: Sunku įveikti biurokratines procedūras

Pasak L.Nausėdaitės, biurokratinės kliūtys įvardijamos kaip didžiausia problema, imant globoti vaiką, kur kas dažniau nei „blogi genai“. Tačiau iš tiesų norintys tapti globėjais, neturi nuolat minti valdininkų slenksčių, o dokumentų tvarkymas netrunka kelių mėnesių.

„Vaikai nėra žaisliukai, todėl turi būti tvarka, ir imti globoti bet kas negali. Tačiau jei norintys globoti yra sveiki, turi kur gyventi, turi pajamų, leidžiančių save išlaikyti, neturi priklausomybių nuo alkoholio ir narkotikų, jiems nebuvo apribotos tėvystės teisės ir nebuvo teisti už tyčinius nusikaltimus, tuomet jie jau atitinka pradinius reikalavimus,“ – vardijo Paramos vaikams centro specialistė.

Socialinei darbuotojai pritarė ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus L.e.p. vedėja Ieva Norkienė. Pasak jos, prašymai vaiko globai atmetami retai – dažniausiai dėl ne visų pristatytų dokumentų ar netinkamos sveikatos būklės.

„Prašymų globoti paprastai net nerašo tie asmenys, kurie neatitinka kriterijų ar nepasirengę globai,“ – komentavo vaikų teisių specialistė.

Norintys globoti vaiką pirmiausia turi kreiptis į savo miesto vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą bei sveikatos, registruotos gyvenamosios vietos ir pajamų pažymas. Taip pat turi būti sąrašas visų kartu gyvenančių asmenų ir jų sutikimas dėl vaiko globos. Savo ruoštu vaiko teisių apsaugos specialistai patikrina galimo globėjo teistumą ir apsilanko jų namuose. Tuomet pateikia savo išvadas ir tinkamus kandidatus siunčia į tris mėnesius trunkančius mokymus.

Mitas: Globoti gali tik pasiturintys

Nėra nustatyta, kokias pajamas būtina gauti norint globoti vaiką. Kiekvienu atveju vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia atskirai, ar būsimi globėjai sugebės užtikrinti vaiko būtinus poreikius. Pasak L.Nausėdaitės, globėjams net nėra būtinas nuosavas būstas, tačiau atsižvelgiama, ar vaikas turės kur miegoti, ruošti pamokas ir žaisti. Oficialiai yra nustatyta tik kiek būsto ploto turi tekti vienam gyventojui – 14 kvadratinių metrų.

„Vaikui reikia ne prabangos, o kad juo rūpintųsi, jį išklausytų. Todėl kiekvienas atvejis svarstomas individualiai. Kartais mažesnes pajamas gaunantys žmonės sugeba kur kas racionaliau paskirstyti ir išleisti pinigus, nei gaunantys daugiau,“ – apie reikalavimus pasakojo socialinė darbuotoja.

Dažniausiai, pasak E.Petkutės, globėjais tampa vaiko seneliai, kiti artimi giminaičiai arba giminystės ryšių neturintys žmonės, gaunantys vidutines pajamas ir turintys jau užaugintus ar gerokai ūgtelėjusius savus vaikus.

Mitas: Globotinius bet kada gali atsiimti jų tėvai

Norinčius globoti vaiką neretai gąsdina galimi kontaktai su vaiko biologiniais tėvais ir kad vaikas gali bet kada būti atsiimtas. Pagal įstatymą globėjai turi teikti tėvams informaciją apie jų vaikus ir sudaryti sąlygas su jais matytis. Tačiau, anot L.Nausėdaitės, pirmiausia atsižvelgiama ar pasimatymai su tėvais netraumuos vaiko.

„Visuomet žiūrima, kodėl vaikas buvo paimtas iš šeimos ir ar susitikimai su tėvais dar labiau jo netraumuos. Taip pat jei tėvai nuolat apsvaigę, vargu, ar vaikui būtų gerai pasimatymai su jais“, – tėvų teisės matytis su savo vaikais komentavo socialinė darbuotoja.

Pasak jos, biologiniams tėvams nepakanka vien panorėti ir pareikšti savo teises susigrąžinti vaiką. Pirmiausia, jie turi įrodyti, kad gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Kita vertus, jei tėvai susitvarko savo gyvenimą ir gali patys auginti vaiką, galima tik džiaugtis. Tačiau net ir tuo atveju, dėl vaiko globos sprendžia teismas, jei vaikas per daugelį metų būna jau užmezgęs stiprius emocinius ryšius su globėjais. Nes, anot L.Nausėdaitės, vaikams yra itin svarbus pastovumas.

Matytis su savo vaikais, pasak socialinės pedagogės Gerdos Revenkienės, dirbančios Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, didžiausią norą rodo tik tėvai, kurie patys negali auginti vaikų dėl nepritekliaus. Tačiau tokių šeimų pasitaiko itin retai, o asocialios šeimos vaikus dažnai vertina tik kaip pašalpų šaltinius, todėl bendrauti su jais nesiveržia.

Tūkstančiai vaikų ieško sau šeimos

Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 11,13 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų. Daugiau nei trečdalis šių vaikų auga vaikų globos namuose ir daugiau nei pusei jų nustatyta nuolatinė globa, tad šie vaikai beveik neturi galimybės grįžti pas savo biologinius tėvus. Dauguma vaikų globos namuose augančių vaikų gyvens ten iki pilnametystės, kaskart tikėdamiesi, kad atsiras šeimos, norinčios jais pasirūpinti.

Jei galvojate apie tapimą vaiko globėju, daugiau informacijos gali suteikti:
Jūsų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Vilniuje telefonais:
8 5 2112567 (Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius)
8 5 2715980, 8 679 89294 (VšĮ Paramos vaikams centras).

Komentarai
Temos Vaikų globa
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min