Nors prieš ketverius metus nemažai rinkėjų tikėjosi, kad į Seimą patekę tautos atstovai dirbs principingai ir sąžiningai, netrukus teko labai nusivilti.
Pirmieji skandalai į valdžios duris pasibeldė praėjus vos pusmečiui. Po etikos sargų sprendimo dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų iš ūkio ministro posto ir Seimo buvo priverstas trauktis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Po metų aižėjant valdančiajai koalicijai atsistatydino tuometis premjeras Algirdas Brazauskas, o kartu su juo – visa Vyriausybė. Į savo rankas mažumos ministrų kabineto vadeles, galimas daiktas, neaiškiais susitarimais perėmė Gediminas Kirkilas. Tačiau jo atėjimas padėties šalyje nepagerino. Prieš dvejus metus Baltarusijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvus saugumo karininkui Vytautui Pociūnui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradėjo tirti Valstybės saugumo departamento veiklą.
Seimo kanceliarijoje kilo vadinamasis privilegijų skandalas, po kurio buvo atstatydintas parlamento vadovas Artūras Paulauskas. Tačiau jį pakeitęs Viktoras Muntianas poste ilgai neužsibuvo. Jį iš Seimo pirmininko kėdės pavasarį išvertė Kaune kilęs korupcijos skandalas.
Vyriausybės stumti ir parlamentarų priimti įstatymai ne kartą kėlė įtarimų dėl galimų šešėlinių susitarimų. Viena didžiausių mįslių iki šiol lieka nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimas.
Tik saugojo kėdes
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis paskutines kadencijos dienas skaičiuojančio parlamento ir Vyriausybės darbą vertina neigiamai. „Manau, kad, užuot sprendusi būtinus valstybei klausimus, valdančioji dauguma užsiėmė savo minkštų kėdžių išsaugojimu“, – įsitikinęs jis. V.Mazuronis skeptiškai vertina premjero G.Kirkilo pagyras, esą reikia džiaugtis mažumos Vyriausybės šaliai garantuotu stabilumu. Anot jo, valdantieji išsilaikė tik todėl, kad pamynė valstybės ekonominius ir energetinius interesus. „Leo LT“ formavimas, trypčiojimas vietoje sprendžiant kitus svarbius energetinius klausimus, artėjantis ekonominis nuosmukis – už tai V.Mazuronis labiausiai pliekia valdančiuosius.
Nors prieš ketverius metus nemažai rinkėjų tikėjosi, kad į Seimą patekę tautos atstovai dirbs principingai ir sąžiningai, netrukus teko labai nusivilti.
Nervus gadino „Leo LT“
Kritikos valdantiesiems negaili ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius. „Per šiuos ketverius metus buvo prarasti ilgalaikiai orientyrai, todėl vykdomosios valdžios darbe atsirado daug kasdienybės, chaoso“, – mano jis. Tai turėjo įtakos ir Seimui, kuriame vienas kitą keitė įvairūs parlamentiniai tyrimai.
TS-LKD lyderiui daugiausia nervų per ketverius Seimo kadencijos metus sugadino nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimo peripetijos. „Tai, kaip buvo įgyvendintas šis projektas, parodė, kad Vyriausybė nepajėgi diskutuoti su stambiuoju verslu“, – įsitikinęs parlamentaras.
A.Kubilius neįžvelgė gerų valdančiosios koalicijos darbų. „Nėra už ką jų girti, ypač dabar, kai dėl Vyriausybės veiklos ekonominė padėtis šalyje nekelia optimizmo“, – aiškino jis.
Kratosi blogiausiojo etiketės
Tačiau premjeras atmeta oponentų priekaištus. Jo nuomone, Vyriausybė dirbo pagirtinai gerai. „Priėmėme daug konstruktyvių sprendimų“, – LŽ pabrėžė G.Kirkilas. Tarp tokių darbų jis išskyrė esą įgyvendintas energetikos programas dėl naujos atominės elektrinės statybų bei elektros jungčių su Lenkija ir Švedija. Premjeras taip pat džiaugiasi įvykdytais įsipareigojimais žmonėms: indėlių, neišmokėtų pensijų ir atlyginimų dalies grąžinimu, atlyginimų augimu, mokesčių mažinimu ir 20 proc. išaugusiu bendruoju vidaus produktu.
G.Kirkilas didžiuojasi ir tuo, kad jam vadovaujant Vyriausybei mūsų šalis įsiliejo į Šengeno erdvę.
Dėl akis badančios infliacijos, gresiančios ekonominės krizės ar energetinio bado G.Kirkilas linkęs kaltinti pasaulyje susiklosčiusią padėtį. Apžvalgininkų vienu blogiausių Lietuvos premjerų kartais vadinamas G.Kirkilas tokio titulo kratosi. Anot jo, kol kas niekas neįrodė, kad jis – blogiausias Vyriausybės vadovas.
Skandalus kurstė ir oponentai
Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkei žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei Vyriausybės ir Seimo darbas atrodo patenkinamas. Ji bandė atremti politinių oponentų kritiką ir priekaištus dėl neveiklumo. „Visko vienu ypu vertinti negalima. Vyriausybės kuruojamos sritys yra labai skirtingos, joms vadovauja skirtingi žmonės, tad paskutiniam šios kadencijos mažumos ministrų kabinetui tikrai nebuvo lengva dirbti efektyviai“, – aiškino ji.
Vyriausybės darbą, anot politikės, apsunkino ir susiskaldęs Seimas. „Atrodė, kad parlamentarai atėjo ne dirbti, bet stumdytis ir intriguoti“, – sakė K.Prunskienė. Politikė tikino, kad nemažai skandalų kilo ne dėl objektyvių priežasčių, o buvo dirbtinai sukelti oponentų.
K.Prunskienė džiaugėsi savo kuruojamoje žemės ūkio srityje nuveiktais darbais. Anot jos, per ketverius metus buvo efektyviai naudojama Europos Sąjungos parama, gerokai išaugo eksportas, labai padidėjo ūkininkų pajamos, prasidėjo kaimo atgimimas.
Chaosą keičia chaosas
Už besibaigiančios kadencijos darbus politologas Antanas Kulakauskas Seimui ir Vyriausybei parašytų 3 balus iš 5. „Tikėtis didesnio produktyvumo iš aiškios daugumos neturinčio parlamento ir mažumos palaikomo ministrų kabineto nelabai ir galima“, – įsitikinęs jis.
Politologas pastebėjo, kad šios kadencijos parlamentarai nebuvo labai drausmingi. Anot A.Kulakausko, tai, kad kai kuriuos Seime svarstomus įstatymų projektus lydėjo skandalai, lėmė aiškios daugumos nebuvimas ir kova tam tikrų parlamentinių frakcijų viduje.
Politologo nuomone, šis Seimas iš esmės nesiskiria nuo dirbusiųjų anksčiau. Tačiau A.Kulakauskas pripažino, kad politinė padėtis valstybėje linkusi blogėti. „Politikai nesuvokia, kad mūsų politinėje sistemoje reikia kažką keisti. Padėtis negerėja ir demokratija nebręsta, tiesiog vieną chaotišką situaciją keičia kita“, – mano jis.
