Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kibernetinio saugumo įstatyme – keisti įtariamojo „tvarkiečio“ Algimanto Juocevičiaus užmojai

Algimantas Juocevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Algimantas Juocevičius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prekyba poveikiu įtariamo buvusio vidaus reikalų viceministro „tvarkiečio“ Algimanto Juocevičiaus privirtą košę tenka srėbti iki šiol. Verslo interesų protegavimu įtariamas viceministras, kaip įtariama, net Kibernetinio saugumo įstatyme įrašė prievolę visiems Lietuvos interneto operatoriams susijungti į viešųjų elektroninių ryšių duomenų srautų mainų sistemą, kurią realiai sukurti galėtų tik valstybės įmonė „Infostruktūra“, glaudžiai susijusi su A.Juocevičiaus bendrininko Peisacho Kačerginskio įmone „NT Service“.

Milijoniniai sandėriai

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) viešai pateikiamais duomenimis, „Infostruktūra“ mažiausiai triskart dalyvavo VRM viešųjų pirkimų konkursuose kaip „NT Service“ partnerė.

Dar 2011 m. VRM pavaldus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su šia pora įmonių pasirašė 2,5 mln. litų vertės sutartį.

Be to, VPT duomenimis, „Infostruktūra“ per pastaruosius dvejus metus pati pirko prekių ir paslaugų iš „NT Service“ už daugiau nei 9 mln. litų.

„Infostruktūra“ per pastaruosius dvejus metus pati pirko prekių ir paslaugų iš „NT Service“ už daugiau nei 9 mln. litų.

Pernai liepą ir lapkritį „Infostruktūra“  iš „NT Service“ per du kartus sumokėdama po 2,1 mln. litų pirko infomacinių technologijų infrastruktūros techninės ir programinės įrangos bei jos diegimo paslaugą.

Šiemet liepą ir spalį taip pat per du kartus „NT Service“ „Infostruktūrai“ pardavė tinklo saugumo valdymo įrangos  už 5 mln. litų.

Pastebėtina tai, kad nuo 2010 iki 2013 -ųjų „Infostruktūra“ viešųjų pirkimų apskritai beveik nevykdė ir pirkdavo tik savo veiklos ataskaitai parengti reikalingas paslaugas, bet ne kompiuterinę techniką.

Taip pat skaitykite: „Tvarkos ir teisingumo“ bylos užkulisiai: kas melžė šios partijos valdomas ministerijas?

VRM įrašė ir VRM išbraukė

Apie tai, kad Kibernetinio saugumo įstatyme įrašyta nuostata gali būti taikoma specialiai tam, kad  „Infostruktūra“ užsitikrintų ateities įplaukas ir taptų populiariai vadinamo duomenų mazgo monopolininke, politikai ir informacinių technologijų verslo atstovai prakalbo trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Tokias spėliones dar labiau paskatino tai, kad anksčiau pati įrašiusi būtinybę kurti Lietuvoje duomenų bazę, dabar šios idėjos atsisakyti pasiūlė įstatymo projekto kūrėja – Vidaus reikalų ministerija.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius patvirtino, kad ministerijos nuomonė pasikeitė dėl to, kad Kibernetinio saugumo įstatymą nuo šiol kuruoti teko jam – vieninteliui vidaus reikalų viceministrui. Anksčiau už šio įstatymo rengimą buvo atsakingas įtarimų korupcijos byloje sulaukęs ir dėl to pareigų netekęs „tvarkietis“ A.Juocevičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algimantas Juocevičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Algimantas Juocevičius

Turint omenyje, kad teisėsauga domisi galimu piktnaudžiavimu ministerijoje, tai man natūraliai kilo įtarimų, kad gali būti kažkokių paslėptų dalykų, ypač, kai dabar ir pati ministerija pakeitė nuomonę, – pažymėjo A.Kašėta.

Be to, E.Jankevičius pripažino, kad duomenų sujungimu į mazgą „Infostruktūra“ užsiima jau dabar, tačiau jos turima technikos nepakaktų visiems operatoriams sujungti ir į mazgo kūrimą valstybė turėtų nemenkai investuoti. Kiek konkrečiai tai galėtų kainuoti, niekas negalėjo pasakyti.

„Užkliuvo tai, kad ypatingos svarbos objektų nustatymo metodika iki šiol nėra parengta ir nėra nustatyta, ko ir už kiek reikės kibernetiniam saugumui užtikrinti, bet įstatyme jau atsiradusi labai techninė prievolė. Kliuvo ir ta sąsaja dėl galimo piktnaudžiavimo“, – pripažino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Algis Kašėta.

Todėl, pasak jo, po Naujųjų pradėsianti dirbti kibernetinio saugumo specialistų taryba pati galės nuspręsti, ar tokio mazgo Lietuvai tikrai reikia ir išspręsti kitus techninius klausimus. „Turint galvoje, kad teisėsauga domisi galimu piktnaudžiavimu ministerijoje, tai man natūraliai kilo įtarimų, kad gali būti kažkokių paslėptų dalykų, ypač, kai dabar ir pati ministerija pakeitė nuomonę“, – sakė A.Kašėta.

Saugiau ar pavojingiau?

Už tai, kad visi Lietuvos operatoriai savo duomenimis dalintųsi per vieną ir, ko gero, valstybinį duomenų mazgą, Seimo komiteto posėdyje pasisakė tik Nacionalinio telekomunikacijų tinklo direktorius Vidas Pukėnas.

Konfliktais su duomenų mazgą taip pat valdančia „Teo LT“ pagarsėjusios bendrovės vadovas tvirtino, kad numatyta bendra duomenų mainų sistema yra esminė priemonė, galinti užtikrinti Lietuvos kibernetinį saugumą.

Toks mazgas padidintų Lietuvos interneto tinklo patikimumą ir užtikrintų, kad atakų metu, kurios vyksta iš užsienio, Lietuvos interneto tinklas funkcionuotų nepriekaištingai, – sakė V.Pukėnas.

„Be mainų sistemos įstatymas bus ne visai visavertis. Toks mazgas padidintų Lietuvos interneto tinklo patikimumą ir užtikrintų, kad atakų metu, kurios vyksta iš užsienio, Lietuvos interneto tinklas funkcionuotų nepriekaištingai“, – sakė jis.

Tačiau tiek Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų darbuotojai, tiek informacinių technologijų verslo atstovai, tiek Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas tvirtino, kad saugumo toks mazgas nė kiek nepadidintų.

„Sujungus į vieną sistemą operatorius saugumas ne padidėtų, o stipriai sumažėtų, nes atakos atveju būtų galima atakuoti vieną mazgą ir jį išvedus iš rikiuotės visi operatoriai liktų faktiškai tik tame savo tinkle – negalėtų ne tik į užsienį siųsti informacijos, bet ir dalintis ja Lietuvoje“, – pabrėžė „Teo“ Korporatyvinių reikalų vadovas Antanas Bubnelis.

Dariaus Jakubausko nuotr./„Teo LT“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis
Dariaus Jakubausko nuotr./„Teo LT“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis

Be to, jis pažymėjo, kad šiuo metu dėl susijungimų nėra jokių problemų, nes visi oparatoriai yra susijungę į kelis mazgus, kurie pakankamai saugūs, ir šios srities perduoti valstybės globon nėra jokio reikalo.

A.Juocevičius prarado atmintį

Įtarimų prekyba poveikiu sulaukęs buvęs vidaus reikalų viceministas, „tvarkietis“ A.Juocevičius, ministerijoje vadovavęs Kibernetinio saugumo įstatymo projektą kūrusiai grupei, 15min.lt nesutiko paaiškinti, kodėl įstatyme atsirado siūlymas kurti valstybinę duomenų mainų sistemą ir numatyti prievolę prie jos prisijungti visiems interneto operatoriams.

„Aš nieko galiu neaiškinti, seniai nebedirbu ir aš neprisimenu tų visų dalykų. Aš tikrai nesiūliau. Aš išvis buvau prieš visus privatininkų interesus, laikiausi pozicijos, kad valstybė finansuoja tik viešojo sektoriaus saugumą, o privatininkai patys turi rūpintis savo saugumu. Niekam jokių protekcijų nedariau ir nereikia išsigalvoti. Neprisimenu, kad toks dalykas išvis būtų, kaip mazgai“, – ketvirtadienį sakė buvęs viceministras.

Aš nieko galiu neaiškinti, seniai nebedirbu ir aš neprisimenu tų visų dalykų, – atmintį staiga prarado A.Juocevičius.

Šiuo metu jam yra pareikšti įtarimai Specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais VRM vykdytų viešųjų pirkimų.

Dėl šios bylos jis ir kartu su buvusiu vidaus reikalų ministro D.A.Barakausko patarėju Ervinu Raistenskiu, televizijos prodiuseriu ir „tvarkiečių“ kandidatu į Vilniaus merus Rolandu Skaisgiriu, viešosios įstaigos „Pradas media“ direktoriumi Justinu Garliausku ir bendrovės „NT Service“ vadovu Peisachu Kačerginskiu buvo sulaikyti dviem paroms.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min