Kinijos diplomatinis atstovas BNS sakė esąs įsitikinęs, kad, priešingai nei teigia idėjos iniciatoriai, šio nedidelio sostinės Malūnų gatvėje esančio skverelio pavadinimas būtų ne kultūrinis, o politinis klausimas, už kurio esą slypi parama Himalajų regiono nepriklausomybės siekiančiam jo dvasiniam lyderiui Dalai Lamai.
Tuo metu Kinija, anot diplomato, nepritaria bet kokiai paramai Dalai Lamos ir jo šalininkų veiksmams, kurie, jo žodžiais, žeidžia Kinijos žmonių jausmus. Ambasadoriaus nuomone, Tibeto skvero iniciatoriai – Tibeto laisvės rėmimo grupė, kurią jis vadina „Free Tibet Lithuania“, – yra akivaizdūs Dalai Lamos „separatistinių veiksmų“ rėmėjai.
„Mes prieštaraujame bet kokiai organizacijai, bet kokiu pavadinimu ar forma remiančiai Dalai Lamą, o (idėjos iniciatoriai – BNS) „Free Tibet Lithuania“ viešumoje daug kartų pritarė aiškiems opozicijos pareiškimams. Todėl viešo Vilniaus skvero pavadinimas (Tibeto vardu – BNS) yra tik kitoks būdas ir forma paremti Dalai Lamą“, – sakė ambasadorius.
„Jei mes užsiimsime revoliucija ir, pavyzdžiui, pavadinsime skverą, kas padidintų konfrontaciją – žinoma, mes pažeisime Kinijos žmonių jausmus“, – teigė jis.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad skvero pavadinimas Tibeto vardu nepažeistų Kinijos teritorinio vientisumo, tačiau Tong Mingtao tikina, kad Tibeto laisvės rėmėjų veiksmai siekti skvero pavadinimo Tibeto vardu yra susiję su kišimusi į Kinijos vidaus reikalus.
Tai nedraugiška ir žeidžia Kinijos žmonių jausmus, taip pat susiję su kišimusi į Kinijos vidaus reikalus, – Kinijos ambasadorius„Tai dalis veiksmų, kurie remia Dalai kliką, siekiančią Tibeto nepriklausomybės ir Kinijos padalijimo. Tai nedraugiška ir žeidžia Kinijos žmonių jausmus, taip pat susiję su kišimusi į Kinijos vidaus reikalus“, – tvirtina jis.
Ambasadoriaus įsitikinimu, daugumos Lietuvos žmonių nuomonę Tibeto klausimu suformavo klaidinanti Vakarų „propaganda“. Anot jo, Lietuvos valdžia ir gyventojai galėtų elgtis priešingai – „labiau klausytis Kinijos balso“.
„Lietuvos pusė galėtų labiau domėtis sudėtingais Kinijos interesais iš dvipusių santykių perspektyvos ir tinkamai traktuoti šią problemą nežeidžiant Kinijos žmonių jausmų“, – sakė Tong Mingtao.
Diplomato žodžiais, Lietuva turėtų priimti tokius sprendimus, kurie „nekomplikuotų dvišalių santykių“. Tuo metu skvero pavadinimas, anot jo, neduotų jokios naudos Lietuvai.
„Mes nemanome, kad Tibeto klausimas apsunkins dvišalius santykius. Turėtume priimti sprendimus iš esminių dviejų tautų klausimų perspektyvos ir nesukelti problemų dvišaliams santykiams. Pavadinimas neduos jokios naudos nei dvišaliams santykiams, nei Lietuvos pusei“, – pareiškė jis.
Tong Mingtao įsitikinęs, jog Lietuva turėtų ne tik žodžiais pademonstruoti, kaip ji įgyvendina „vienos Kinijos“ politiką.
„Mes žinome, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir pripažįsta Tibetą esant Kinijos dalimi, bet kaip jūs įgyvendinate šią politiką? Tokiu (skvero – BNS) pavadinimu? Pripažindami „vienos Kinijos“ politiką ir Tibeto statusą, turėtume tai pademonstruoti iš tikrųjų, o ne žodžiais“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Tibeto laisvės rėmimo grupės nariai tvirtina, kad ambasada politizuoja skvero klausimą – šis nedidelis skveras Malūnų gatvėje, anot jų, įprasmintų kultūrinį ir dvasinį Vilniaus bei Tibeto bendradarbiavimą bei paskatintų Kinijos ir Tibeto dialogą, o ne paremtų „separatistinius veiksmus“, kuriais Kinija kaltina Dalai Lamą.
Pats Tibeto dvasinis lyderis sako siekiantis ne savo krašto, iš kurio pabėgo 1959 metais, atsiskyrimo, o plačios Tibeto autonomijos Kinijos sudėtyje. „Tibeto skverelis yra parama Tibeto kultūrai, kuri tiesiogiai susijusi su budizmu. Tibetiškame budizme dvasinis lyderis yra Dalai Lama. Skverelio iniciatoriai skatina Kinijos ir Tibeto prasmingą dialogą. Dalai Lama pasisako už Tibeto pasilikimą Kinijos sudėtyje ir siūlo 5 punktų „Vidurio kelią.“ Deja, Kinija į kompromisus neina, nepaisant to, kad Dalai Lama atsisako siekti visiškos nepriklausomybės“, – BNS komentavo Tibeto laisvės rėmimo grupė.
„Bandydama visam pasauliui įrodyti, kad Tibeto problema neegzistuoja, Kinijos ambasada paranojiškai ieško politikos Tibeto – geografinio pavadinimo – skverelyje“, – teigia Tibeto laisvės rėmėjai.
Anot jų, skvero atsiradimui kelią užkerta ne baiminimasis, kad bus įžeisti Kinijos žmonių jausmai, o „ekonominis šantažas“.
„2009 metais Tibeto skverelio tvirtinimas buvo vilkinamas lapkričio mėnesį Vilniaus mero kelionės į Kiniją metu. Dabar atvirai kalbama, kad deramasi su Kinija dėl nacionalinio stadiono“, – teigia Tibeto laisvės rėmėjai.
Premjeras Andrius Kubilius per susitikimą su Tong Mingtao praėjusią savaitę sakė, kad Vilniuje gali atsirasti Tibeto skveras, jei taip nuspręs Lietuvos sostinės savivaldybė. Vilniaus meras yra pareiškęs, jog Tibeto skveras netrukdytų savivaldybės planams.
Lietuva Tibeto atžvilgiu laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos, kurios esmė – „vienos Kinijos“ politika, pagrįsta Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu, tačiau Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už Kinijos valdžios ir Dalai Lamos bei jo atstovų dialogą ir taikų santykių reguliavimą.
