Prieš keletą metų kinų bendruomenė Klaipėdoje augo itin sparčiai, tačiau pablogėjus ekonominei situacijai, pastaruosius porą metų mieste dirbančių kinų gretos vis retėja. Prieš kelerius metus uostamiestyje gyveno ir dirbo beveik 200 Kinijos piliečių, o dabar jų likę tik keliasdešimt. Praėjusiais metais leidimo laikinai gyventi Klaipėdoje prašė 33 kinai.
Lietuvoje šaknis jau įleidę tolimosios Kinijos piliečiai teigia čia apsipratę ir, priešingai nei dauguma lietuvių, verslo sąlygomis ir galimybėmis užsidirbti nesiskundžia. „Žinoma, jei lyginsime situaciją prieš trejus metus ir dabar, tai viskas yra stipriai pasikeitę. Žmonių į restoraną ateina vis mažiau, tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kinų virtuvė yra populiari, todėl išgyventi galima“, – teigė Ma Ling, turinti kinų virtuvės restoraną Herkaus Manto gatvėje.
Lietuvoje kartu su vyru nuosavą verslą įsteigusi ir aštuonmetę dukrą auginanti moteris tikino nesvarstanti planų grįžti į gimtąją Kiniją. „Mes čia turime verslą, mūsų dukra mokosi lietuviškoje mokykloje, puikiai kalba lietuviškai“, – teigė Ma Ling.
Pašnekovė Ma Ling pastebėjo, kad lietuviai per šešiolika metų, kol ji čia gyvena, tapo žymiai tolerantiškesni, o ir apie Kiniją žino daug daugiau. „Kai vos atvykusi ėmiau studijuoti Vilniuje, labai dažnai mane vadindavo japone. Tačiau aš ne japonė! Dabar jau nebereikia niekam nieko aiškinti“, – teigė moteris. Labiausiai Ma Ling patraukė Lietuvos klimatas – priešingai nei rytų Kinijoje, kur yra jos gimtasis miestelis, žiemos pas mus švelnesnės, o vasaros ne tokios karštos.
Lietuvių kalbos mokosi su dukra
Kinų restorano šeimininkė neslėpė, jog sudėtingiausias uždavinys Lietuvoje – rasti patikimų ir darbščių darbuotojų. „Ypač tokių, kurie norėtų dirbti ne mėnesį ar du, o ilgiau. Lietuviai yra malonūs žmonės, tačiau kartais labai sunku suprasti, ką žmogus galvoja“, – pasakojo restorano šeimininkė.
Puikiai angliškai ir rusiškai kalbanti moteris jau kurį laiką su dukra, lankančia vienos uostamiesčio pagrindinės mokyklos antrąją klasę, mokosi ir lietuvių kalbos. Mergaitė padeda mamai išmokti tarti žodžius, paaiškina jų reikšmę.
Šiuo metu Ma Ling ir jos vyrui priklausančiame restorane dirbanti lietuvaitė prastai kalba angliškai ar rusiškai, tad Ma Ling stengiasi išmokti susikalbėti lietuviškai. „Kai man kas nepasiseka – padeda dukra“, – šypsojosi pašnekovė.
Kinų virtuvę populiarinanti moteris tvirtino, kad europiečių skonis vienodas: saldžiarūgštė vištiena ar kiauliena su daržovėmis patinka daugumai. Pati restorano šeimininkė neslėpė mėgstanti ir lietuvių virtuvę – kartkartėmis mielai sušveičianti ir cepelinų porciją. Lietuvoje gyvenanti kinų šeima greitai perėmė lietuvių tradicijas. Tačiau vyras ir toliau mielai šeimininkauja virtuvėje. Kasdien restorane šimtams žmonių pietus gaminantis Ma Ling sutuoktinis ir namuose neužleidžia žmonai vietos prie keptuvės. „Kinijoje įprasta, kad maistą gamina vyrai. Aš pati nelabai ką ir sugebu“, – šypsodamasi prisipažino pašnekovė.
Uoste kinų darbininkų neliko
Dar 2007-ųjų spalį į uostamiesčio Vakarų laivų gamyklą atvyko dirbti 51 Kinijos pilietis. Prie būreliais vaikštinėjusių svetimtaučių vyrų klaipėdiečiai jau buvo kone įpratę. Pakviesdamas juos dirbti uostas kartu siekė ir pasidalinti patirtimi su kinų kompanija „China Ocean Aviation Group INC“. Su kinais darbininkais tuomet pasirašytos darbo terminuotos sutartys.
Kaip teigė bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ Įvaizdžio, komunikacijų ir rinkodaros vadovas Žydrūnas Stasytis, pasikeitus situacijai rinkoje nuspręsta darbuotojų iš Kinijos atsisakyti. Todėl jau beveik porą metų, kai stambioje uosto kompanijoje neliko nė vieno kino darbininko, nors jie buvo pareigingi ir kruopštūs. „Jau kurį laiką tenkinamės savais resursais“, – pridūrė Ž.Stasytis.
Noras kurti verslą – išblėsęs
Kaip pasakojo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina, pernai laikinai gyventi Klaipėdoje panoro 33 Kinijos piliečiai. Toks leidimas, pateikus visas pažymas apie darbovietę, gyvenamąją vietą, išduodamas metams. Vėliau leidimas gali būti pratęsiamas.
Statistinis Kinijos pilietis, panoręs gyventi Klaipėdoje – maždaug 35–45 metų, į Lietuvą jau atvykstantis su visa šeima ir siekiantis čia įkurti savo verslą. „Kinų bendruomenė Klaipėdoje tikrai nėra didelė. Kur kas daugiau yra atvykėlių iš Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos“, – pasakojo S.Chodina.
Anot Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, pastaruoju metu kinų domėjimasis galimybėmis investuoti ir kurti verslą yra išblėsęs. Verslo delegacijų iš Klaipėdos partnerio, miesto Čingdao, jau kurį laiką nesulaukiama – tik oficialių.
„Situacija tokia, kad patys užsienio šalių miestai nėra suinteresuoti, jog jų vietos verslas dairytųsi galimybių kitose šalyse“, – teigė D.Pleskovienė. Tiesa, ji patikslino, kad pastaruoju metu didesnio susidomėjimo Klaipėda sulaukiama iš norvegų bei ukrainiečių. Ypač domimasi verslo plėtra Laisvojoje ekonominėje zonoje ir uoste.
