„Pateiktuose įstatymų projektuose galima rasti mažinimą tiek darbo užmokesčio, tiek kitų gyventojų pajamų visur: dirbantiesiems, dirbantiems pensininkams, vaikams, našlaičiams, našlėms – visiems, išskyrus teisėjams, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A.Sysas. – Nustebino būtent eilutė, kur darbo užmokesčio mažėjimas pateiktas procentais, didelis riebus nulis įrašytas ties teisėjais.“
Parlamentaro teigimu, pagal Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą darbo užmokesčio fondas įvairiems sluoksniams mažinamas skirtingai – apytikriai nuo 25 iki 5 proc.
Tuo metu asignavimai teisėjų atlyginimams, kaip buvo 82,7 mln. litų, taip ir liko.
„Kai paklausiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kanclerio Valdo Rupšio ir kitų ministerijos tarnautojų, jie pasakė, kad vadovavosi Konstitucinio Teismo nuostata, jog teisėjams negalima mažinti atlygio, o anksčiau sumažintus net reikėjo grąžinti“, – SADM motyvus perpasakojo A.Sysas.
Tačiau, anot jo, Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog sunkmečiu atlyginimai gali būti mažinami visiems.
„Grąžinimas buvo ne už visą laikotarpį. Rodos, nuo 2003 metų buvo skaičiuojamas grąžinimas, kai Lietuva išbrido iš krizės ir buvo pradėti didinti atlyginimai kitiems“, – teigė A.Sysas.
Anot jo, solidarumo principas turėtų galioti visiems.
„Sunkmetis turi būti vienodai juntamas visiems. Konstitucinis Teismas labai mėgsta lygiateisiškumo terminą. Tačiau matydamas kitų metų biudžeto projektą daryčiau išvadą, kad kažkas tarp lygiateisių piliečių yra lygesnis“, – ironizavo A.Sysas.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, mažiausiai uždirba apylinkių teismų teisėjai. Jų vidutinė alga atskaičius mokesčius sudaro 4482 litus. Didžiausias darbo užmokestis – Aukščiausiajame Teisme. Ten teisėjai vidutiniškai gauna 6258 litus, atskaičius mokesčius.
Praėjusių metų pabaigoje nemaža dalis teismų, nepaisydami sunkmečio, išsimokėjo tūkstantines premijas.
