Kaimynai verčiami stirti iš šalčio
Opiausia tik šiltuoju metų sezonu atvykstančių poilsiautojų kaimynystėje įsikūrusių palangiškių bėda – šildymas. Jo sezono vietiniai gyventojai laukia su nerimu.
Išvykdami vasarotojai pamiršta, kad artėja šildymo sezonas, ir būtina pasirūpinti šildymo sistema. Jos priežiūra gula ant nuolatinių gyventojų pečių. Labiausiai kenčia gyvenantys naujos statybos būstuose ar renovuotuose namuose su individualia šilumos reguliavimo sistema, taip pat tie, kas šildosi elektra.
„Manau, kad Palangoje bent 20 proc. būstų priklauso ne palangiškiams. O dabar naujai statomuose namuose apskritai retas palangiškis perka būstą. Daugelis naujakurių yra iš kitų miestų. Ir natūralu, kad vasaros sezoną pabaigę poilsiautojai išvyksta palikę minimalų šildymą arba visai jį užsukę. Kaimynai nuo to neabejotinai kenčia.
Jei šalia, viršuje ir apačioje butai nešildomi, tai gyvenančiųjų tarp jų sąskaitos už šildymą yra gerokai didesnės nei galėtų būti“, – pasakojo kurorto daugiabučiams šilumą tiekiančios UAB „Litesco“ Palangos filialo vadovas Rimantas Kregždė.
Įvykus nelaimei – neprisišaukia savininkų
Likimo valioje palikti butai nuolatinius gyventojus įstumia į beviltiškas situacijas. Nešildomuose būstuose neišvengiamai įvyksta ir vandentiekio, ir nuotekų sistemos avarijos. Tačiau palangiškiai dažnai priversti tiesiog trypčioti prie užrakintų kaimynų durų, kurios atveriamos tik vasarai.
Įvykus vandentiekio avarijai palangiškiai priversti beviltiškai stoviniuoti prie užrakintų kaimynų durų.
„Yra buvę ir avarijų, ir vanduo sistemoje užšąlo. Kiekvienais metais taip vargstam. O jiems kas – atvažiuoja, pailsi ir išvažiuoja“, – nuogąstavo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Stepas Šeputis.
Neapsikentę atvykėlių aplaidumo, palangiškiai mina kelius, kad daugiabučiams būtų įvestas privalomas bent minimalus šildymas.
Prie bendrų darbų neprisideda
Senbuviai palangiškiai atvirauja, kad maloniausias dalykas, kuomet išvyksta vasarotojai, – nurimęs bruzdesys.
Vienintelis teigiamas dalykas palangiškiams, kuomet išvyksta vasarotojai, nurimęs bruzdesys.
Daugiabučiuose savotiškas poilsines įsikūrę atvykėliai keliamu triukšmu ir nuolatinėmis linksmybėmis kaimynams per vasarą įkyri iki gyvo kaulo. O išvykdami nė nepasiteirauja, kuo galėtų prisidėti prie bendros daugiabučio tvarkos.
„Kaimynai kooperuojasi ir inventorių atnaujindami, ir kiemą, ir laiptines gražindami.
Dažnai ir bendrą fondą sudaro. O iš tokių atvykėlių nieko negalime tikėtis. Yra Palangoje ir toks namas, kur laiptinėje – 10 butų, o nuolat gyvena tik dvi šeimos. Tai jų situacija iš viso tragiška“, – palangiškių rūpesčius vardijo S.Šeputis.
