„Nei jis skurdo, nei jis vargo – krizinis biudžetas, ir viskas. Reikia priprasti, kad per krizes biudžetai visada mažesni, jei tik nebuvo atidėta rezervų“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė.
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, kitų metų Klaipėdos biudžetas nebus prabangus. „Iš jo bus galima tik pragyventi, išlaikyti įstaigas, mokėti atlyginimus, šiek tiek prižiūrėti miestą. Mažėjimas bus jaučiamas visose srityse, tačiau mes jau esame subalansavę pajamas ir išlaidas“, – teigė jis.
Apžvelgę vienuolikos šių metų mėnesių rezultatus savivaldybės specialistai prognozuoja, kad šiemet gali nepavykti surinkti 6–7 mln. Lt planuotų pajamų į biudžetą. Tačiau tokie duomenys panikos nekelia – Klaipėda yra tarp trijų savivaldybių, kurioms geriausiai sekasi rinkti numatytas pajamas. „Tragedijos tikrai nėra“, – ramino R.Taraškevičius.
Pernai miesto kišenės nepasiekė apie 19 mln. Lt planuotų įplaukų.
Praėjusią savaitę Seime patvirtintas kitų metų biudžetas palies ir savivaldybes: visos jos kitąmet gaus apie 127 mln. Lt mažiau nei šiemet, nes beveik 4 proc. sumažinta gyventojų pajamų mokesčių dalis, teksianti savivaldybėms. Nuo ateinančių metų miestams ir miesteliams teks apie 73 proc. šio mokesčio, kita dalis atiteks šalies biudžetui. Gyventojų pajamų mokesčio dalis sudarė didžią dalį įplaukų į miestų ir miestelių kišenę. Savivaldybių vadovų prašymai nesumažinti jiems tenkančios dalies Seime nebuvo išgirsti.
Nesurenka mokesčių
Klaipėdoje šiemet prasčiausiai ėjosi surinkti gyventojų pajamų mokestį. Per vienuolika mėnesių į miesto biudžetą nesurinkta apie 3 mln. 560 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 mln. 847 tūkst. Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Ne taip sklandžiai, kaip buvo viliamasi, sekasi pardavinėti ir žemę: jos parduota už 1 mln. 330 tūkst. Lt mažiau nei planuota. Mažiau sumokama ir baudų. „Kita vertus, gal reikėtų džiaugtis, kad klaipėdiečiai daro mažiau pažeidimų. Neturėtume savo pajamų didinti baudų sąskaita“, – teigė meras.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio, kurio lapkritį surinkta žymiai mažiau, pirmadienį ketinama susitikti su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. Planuojama aiškintis, ar toks sumažėjimas natūralus. „Tai kelia šiokį tokį nerimą, bet viliamės, kad gruodis bus sėkmingesnis“, – sakė meras.
Klaipėdai pavyko įvykdyti apie 87,7 proc. užsibrėžto biudžeto, o visų šalies savivaldybių bendras metinis vidurkis siekia tik 79,5 proc. Geriau nei uostamiesčiui sekasi tik Šiaulių rajono (90,5 proc.) ir Palangos miesto (90,7 proc.) savivaldybėms.
Velkasi skolos
Nors kitiems didiesiems miestams sekasi kur kas prasčiau nei Klaipėdai, uostamiestis taip pat neišvengė skolų. Tačiau skolų našta, tenkanti Klaipėdai, specialistų vertinimu, nebaugina. Skaičiuojama, kad uždelstų įsiskolinimų Klaipėdai, spalio 1 dienos duomenimis, tenka apie 1,622 mln. Lt, kai tuo tarpu Vilniui – apie 218 mln. Lt, Kaunui – 42 mln. Lt, Šiauliams – apie 20 mln. Lt.
Miestas vis dar įsiskolinęs „Klaipėdos energijai“ už biudžetinių įstaigų šildymą, „Klaipėdos keleiviniam transportui“ už lengvatinį keleivių vežimą, neatsiskaityta ir su įmone, miesto gatvėse montavusia kameras.
„Skolos nėra labai didelės. Tačiau situacija dabar tokia, kad jau lapkritį prasčiau sekėsi surinkti mokesčius, nežinia, kaip seksis gruodį, todėl skolų dalis gali kisti“, – teigė A.Špučienė.
Kitų metų miesto biudžetas gali siekti 341 mln. Lt. Diržus teks veržtis kultūros įstaigoms.
Baugios skolų kupros
Naujausiais, spalio 1-osios, duomenimis, Vilniaus skola siekė 884,9 mln. Lt. Vienintelė guodžianti žinia – apie pusę šios sumos – 415,1 mln. Lt – spalį sudarė paskolos infrastruktūrai, taigi investicijoms. „Šias skolas reikėtų pateikti atskirai nuo visų skolų, nes tai skolos, kurios nepravalgomos, padeda pritraukti naujų investicijų į miestą“, – pabrėžė savivaldybės Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Gintaras Kaminskas.
Kauno miesto savivaldybę slegia 86 mln. Lt dydžio įsiskolinimai. Daugiausia miestas yra skolingas savivaldybės valdomai įmonei „Kauno energija“.
Anot Kauno mero Andriaus Kupčinsko, jeigu Mokesčių inspekcija sėkmingai rinktų gyventojų pajamų mokestį, savivaldybės įsiskolinimai būtų kur kas mažesni.
