Klaipėdoje – užterštas oras

Bangų g. 7 esančioje oro matavimo stotyje užterštumas laikėsi 18 dienų, o Baltijos pr. 1 – 13 dienų. Leistina norma neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.

Šie skaičiai rodo, kad aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis yra opi žiemos, o ypač tokios šaltos kaip šiemet problema. Privačiose valdose gali būti deginamos atliekos ir dėl to aplinkos oras teršiamas ne tik padidintu kietųjų dalelių kiekiu, bet ir daug pavojingesnėmis cheminėmis medžiagomis.

Deginti nerūšiuotas buitines atliekas ne tam skirtuose įrenginiuose yra pavojinga. Ypatingai pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą medieną, medžio drožlių plokščių atliekas, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Deginant atliekas aplinkos orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos. Tai ne tik įprastiniai degimo produktai: sieros, anglies bei azoto oksidai, bet ir ypatingai žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai - dioksinai ir furanai.

Kadangi namų kaminai nėra aukšti, tai kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Dalis teršalų pasilieka ir namo viduje. Tokiu būdu atsiranda sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, kas kelia riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.

Atliktos mokslinės studijos įrodo, kad kelios dešimtys individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau negu kelias dešimtis tūkstančių gyventojų aptarnaujanti specialiai tam skirta atliekų deginimo krosnis.

Degindami įvairios kilmės atliekas savo namuose gyventojai pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą.

Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 straipsnis nustato baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.