Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Klaipėdos energija“ biokuro jėgainės Klaipėdoje „nemato“

„Klaipėdos energijos“ investicijų plane daugiausi lėšų numatyta šilumos tiekimo trasų atnaujinimui.
15min.lt nuotr. / „Klaipėdos energijos“ investicijų plane daugiausi lėšų numatyta šilumos tiekimo trasų atnaujinimui.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Suplanuotas šilumos tiekėjo „Klaipėdos energija“ ateinančių trejų metų investicijų planas nesulaukė pritarimo savivaldybės Miesto ūkio komitete. Nuspręsta jam nepritarti, kol nebus išnagrinėtos visos galimybės, kurios padėtų sutaupyti šildymo išlaidas.

Bendrovė „Klaipėdos energija“ 2012–2014 metais planuoja investuoti apie 50 mln. Lt. Daugiausia investicijų planuojama skirti pirmaisiais metais – 18 mln. Lt, per kitus du metus – atitinkamai po 15 mln. Apie 6 mln. tikimasi gauti iš ES fondų. Įpareigota kainų komisijos, sprendimą pritarti ar nepritarti investicijų planui, turės priimti savivaldybės taryba.

Šiluma nepigs

Pasak „Klaipėdos energija“ Technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, daugiausia pinigų būtų skiriama šiluminių trasų atnaujinimui, kurios kasmet nusidėvi. Kai kurios iš jų eksploatuojamos jau 30–40 metų. V.Buinevičiaus teigimu, kasmet atnaujinama apie penki kilometrai šiluminių trasų, tačiau pernai, nesulaukus europinių pinigų, nepavyko įvykdyti numatyto plano, tad trasų atnaujinta mažiau.

Anot V.Buinevičiaus, planuojamos investicijos užtikrins, kad, jei šiluma klaipėdiečiams ir nepigs, tai bent jau ir nebrangs. Specialisto teigimu, šilumos kainos „liūto dalis“ priklauso nuo kuro kainos, tad jei pigs dujos, kurias „Klaipėdos energija“ naudoja šilumos gavybai, pigs ir šiluma. „Tinklų modernizavimas garantuoja, kad bus ne tokie ryškūs kainos pokyčiai. Šilumos kaina priklauso nuo kuro kainos, kuri sudaro 70 proc.“, – sakė Technikos direktorius. Tinklų modernizavimui „Klaipėdos energija“ skirs daugiausia savo lėšų bei kasmet ims po 5 mln. Lt paskolų.

Statyti biokuro gamyklą neekonomiška

Klaipėdos šilumos tiekėjas neslepia ambicijų Gargždų miestui pirkti biokuro katilą, kuris kainuotų apie 5 mln. litų, tačiau tokios užmačios papiktino Miesto ūkio komiteto narius. Esą labiau reikėtų rūpintis Klaipėdos, o ne rajono reikalais ir tokį katilą pirkti uostamiesčiui.

Tokiu šildymo būdu jau rūpinasi Kaunas ir prognozuojama, kad šiluma ten turėtų pigti 17 proc. Apie atsinaujinančių išteklių panaudojimą šildymui kalbama ir Vilniuje. „Jei pritariame šiam planui, reiškia, jog einame kitu keliu“, – sakė investicijų planui nepritarti siūlęs Miesto ūkio komiteto narys Naglis Puteikis.
Tarp komiteto narių užvirusi diskusija apie biokurą priminė apie prieštaravimų visuomenėje keliantį objektą – šiukšlių deginimo gamyklą, jau statomą Klaipėdos pašonėje. Paaiškėjo, jog komiteto nariai apie šį objektą turi itin skirtingos informacijos. Vieni teigė, jog šioje jėgainėje bus deginamos tik rūšiuotos šiukšlės ir biokuras, kiti teigė turį dokumentų, įrodančių, jog pusė šiukšlių nebus rūšiuojama.

V.Buinevičiaus teigimu, Klaipėdai biokuru kūrenamos jėgainės statyti neapsimoka, esą biokuro katilą įrengti yra žymiai brangiau, nei kūrenti dujomis, tai labai didelė investicija, kad duotų apčiuopiamą naudą miestui. „Mieste yra daug nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie naudoja biokurą. Tai sudaro 25 proc. viso šilumos kiekio. „Fortum Klaipėda“ statoma nauja jėgainė, kuri naudos rūšiuotas atliekas ir biokurą padidins iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamą šilumos energiją iki 50 proc.“ – teigė „Klaipėdos energija“, kurios valdyboje yra „Fortum Klaipėda“ vadovas, Technikos direktorius.
 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min