Taip nurodė bendrovės „Even group“ specialistai, parengę išsamią Klaipėdos miesto nekilnojamojo turto rinkos analizę.
Per visus 2009 metus Klaipėdos mieste naujų projektų nebuvo pradėta ir naujų butų rinkai nebuvo pasiūlyta. Per šiuos metus vidutinės naujos statybos butų pardavimo apimtys per mėnesį sumažėjo 78 proc., naujos statybos butų kainos Klaipėdos miesto centre per metus nukrito vidutiniškai 28 proc., o analogiškų butų miegamuosiuose rajonuose – vidutiniškai 28 proc. Nekilnojamojo turto ir statybos sektorius yra labiausiai nukentėjęs nuo krizės ekonomikos sektorius Lietuvoje – Statistikos departamento duomenimis gyvenamųjų pastatų statybos apimtys sumažėjo net 3,5 karto, o 2009–ieji metai bus vadinami žemiausio aktyvumo būsto rinkos istorijoje metais.
Kaip pastebi specialistai, stebina, kad įsibėgėjus krizei, praktiškai išnyko Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vaidmuo šioje suirutėje, nors turėtų būti atvirkščiai – ši asociacija turėtų ginti savo narių interesus krizės laikotarpiu labiau nei kilimo metu. Jei pakilimo metu LNTPA buvo aktyvi įvairiais klausimais, tai krizės metu nesimato jokios LNTPA strategijos ir vaidmens iš esmės sprendžiant bendras plėtotojų problemas. Aišku, išskyrus plačiai nuskambėjusį pasiūlymą parduoti pastatytą būstą valstybei ir mokesčių mokėtojų pinigais sureguliuoti nekilnojamojo turto rinką.
„Prieš kuriant naują vaidmenį, visų pirma LNTPA turėtų pakeisti susikompromitavusius rinkos šauklius naujais veidais, kuriais rinkos dalyviai galėtų patikėti, kurių informacija apie rinkos padėtį būtų objektyvi ir nešališka“, – mano UAB „Even group“ nekilnojamojo turto konsultantas D. Bulvydas.
Klaipėdos mieste vidutiniškai tūkstančiui gyventojų teko 397 būstai (Lietuvos Respublikos mastu is rodiklis 2007 metais buvo 378 būstai tūkstančiui gyventojų). Pagal šį rodiklį nuo Europos Sąjungos vidurkio (410 būstų tūkstančiui gyventojų) Klaipėdos miestas beveik neatsilieka. Nekilnojamojo turto rinkos augimo laikais Klaipėdoje pradėti ruošti planai ir dar nėra pradėti įgyvendinti projektai, kuriuose papildomai yra suplanuota dar apie 7 200 būstų.
„Teoriškai skaičiuojant, jei būtų įgyvendinti šie būsto projektai, vidutiniškai tūkstančiui gyventojų tektų 436 būstai, ir šis rodiklis būtų tarp penkių geriausiai būstu apsirūpinusių šalių Europos Sąjungoje. Lietuvoje nėra tokio būsto trūkumo, kokiam ruošėsi nekilnojamojo turto vystytojai. Todėl nei kitų, nei dar kelių artimiausių metų prognozės lengvesnių laikų nekilnojamojo turto savininkams nežada“, – teigia UAB „Even group“ nekilnojamojo turto konsultantas D. Bulvydas.
Žlugus seniems mitams apie nekilnojamojo turto investicijų saugumą ir didžiulį būsto trūkumą, bandomi kurti nauji mitai kad ateis laikas, kai atsiras naujos statybos būtų trūkumas nes 2009 ir galbūt 2010 metais nepradėtas nė vienas naujas būsto projektas.
„Tai, kad atsiras naujos statybos butų trūkumas – labiau nukentės nekilnojamojo turto vystytojai, statybininkai, agentūros ir bankininkai, o ne pirkėjai. Pirkėjai naujų būstų gali palaukti ir metus, kitus. O tie pirkėjai, kuriems reikia būsto skubiai, turi ir alternatyvą – susiburti į bendriją ir patys, samdydami architektus, statybininkus ir konsultantus, pasistatyti daugiabutį namą tokį, kokio nori. Pasistatyti už kainą, kurios ir yra vertas tas būstas“ – pataria UAB „Even group“ nekilnojamojo turto konsultantas D. Bulvydas. Jo nuomone, norint pavyti Europos Sąjungą, reikia ne kuo daugiau statyti naujų būstų, tačiau gerinti naujų projektų kokybę. „Jei masinės statybos laikais buvo perkama viskas, kas statoma, kokybė nebuvo svarbus faktorius renkantis būstą, tai ateityje sėkme galės džiaugtis tik tie vystytojai, kurie sugebės parengti iš tiesų kokybiškus ir šiuolaikinius būsto projektus“, – teigia specialistas.
