Skiepijo nepakankamai
Per šiuos metus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai patikrino pusę uostamiestyje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Daugelyje iš jų nustatyta higienos normų pažeidimų.
Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad šešiolikoje miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų skiepijimų apimtys siekė nuo 50,4 iki 100 proc. Nepakankamos skiepijimo apimtys buvo nuo difterijos dvejų metų amžiaus vaikų grupėje (92 proc.) ir hepatito B 12-13 metų amžiaus grupėje (89,3 proc.).
Skiepijimų apimtys yra pakankamos, kai paskiepyta 90-95 proc. ir daugiau to amžiaus grupės asmenų.
Skiepai vaikams yra nemokami, kai jie skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės bei prieš B tipo Haemophylus influenzae infekcijas. Nuo kitų ligų skiepai yra mokami, nebent yra organizuojamos įvairios akcijos.
Skiepijimus privalo organizuoti šiai veiklai licenciją turinčių įstaigų medikai.
Pažeidimai – ir dėl aplaidumo
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai taip pat nustatė, kad miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra nepakankamai vykdoma užkrečiamųjų ligų diagnostika. Nors tyrimai dėl infekcijų asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti atliekami visuomet, kai įtariama užkrečiamoji liga, tačiau jie buvo atliekami tik pacientą paguldžius į ligoninę.
Netinkamai vykdyta ir hospitalinių infekcijų (tų, kuriomis užsikrečiama ligoninėje, pavyzdžiui, atlikus planinę operaciją, supūliuoja žaizda) epidemiologinė priežiūra. Privalomą informaciją apie užregistruotus hospitalinių infekcijų atvejus pateikė tik keturios Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad pernai iš viso buvo užregistruota 70 hospitalinių infekcijų atvejų – tai yra 0,5 proc. nuo visų ligoninėse gydytų pacientų (pasaulyje tokių infekcijų registruojama 2-10 proc. nuo visų hospitalizuotų ligonių).
Patikrinimo metu nustatyta ir kitų pažeidimų: neteisingai pildomi sterilizacijos proceso kontrolės dokumentai, nėra standartinių procedūrų aprašymų, nėra patalpų ir aplinkos daiktų valymo ir dezinfekcijos aprašymų ir planų, neteisingai tvarkomos medicininės atliekos, nėra nustatyta darbuotojų skiepijimo darbdavio lėšomis nuo užkrečiamųjų ligų tvarka, nebuvo parengtos darbuotojų sužeidimų aštriais daiktais, kitų mikrotraumų ar incidentų, galinčių sukelti darbuotojų infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus, pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos taisyklės.
Daugelis šių pažeidimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda dėl įvairių priežasčių: vadovų ir darbuotojų aplaidumo bei nežinojimo, dėl didelių darbo krūvių ir nepakankamo asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo.
Pro stogą – lietaus vanduo
Pinigų stygius lėmė ne vieną higienos normų pažeidimą. Daugelis iš jų – higienos normų neatitinkančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpos.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog kai kuriose įstaigose, nesuderinus su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru, buvo keičiama projektuose numatyta patalpų paskirtis ir išplanavimas: vietoje procedūrinių ir tvarstomųjų kabinetų įrengiamos palatos, mansardoje, vietoje pagalbinių patalpų, įrengti gydytojų kabinetai, o buvę sanitariniai mazgai paversti pagalbinėmis ar personalo patalpomis, palatose buvo išmontuotos plautuvės.
Kai kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose – Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – neužtikrintas minimalus plotas vienai lovai. Pirmojoje įstaigose jis turi būti 7 kv. m, antrojoje – 13 kv. m.
Visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikia remontuoti dalį patalpų, nes jose lubų ir sienų paviršiai suskilę, nuo jų nubėgę ir atsilupę dažai, susidėvėjusi, nelygi grindų dangą, susidėvėję langų rėmai.
Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros centro II padalinio stogas yra pralaidus, lubų ir sienų paviršiai sutrūkinėję, nusitrynę dažai nuo sienų, susidėvėjusi grindų danga, todėl patalpas daug sunkiau valyti ir dezinfekuoti. Be to, lyjant viršutinių aukštų patalpose pastatomos talpos vandeniui surinkti, todėl yra pažeidžiamas higieninis-priešepideminis režimas.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ne tik reikia patalpų remonto, bet jų ir trūksta. Kai kuriose įstaigose yra per maži procedūriniai kabinetai ir laukiamieji.
Nors sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta nemažai pažeidimų, tačiau ne visi jie kelia grėsmę pacientų sveikatai. Pavyzdžiui, nelygi grindų danga yra higienos normų pažeidimas, tačiau tai tiesioginės grėsmės nekelia. Realiausia grėsmė – hospitalinė infekcija, kuri gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, tarp kurių – ir netinkama įrankių dezinfekcija bei sterilizacija, ir netinkamai tvarkomos medicininės atliekos.
