Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos uoste inkarą išmetusiems jūrininkams – naktinių plaštakių ir vagišių spąstai

Klaipėdoje šį sezoną ketina apsilankyti 63 kruiziniai laivai.
Klaipėdos uosto direkcijos nuotr. / Klaipėdos valstybinio uosto direkcija įpareigota pasirūpinti užsienio jūrininkais.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 8 tūkstančiai laivų. Jais atvyksta maždaug 100 tūkst. užsienio jūrininkų. Daugelis jų Klaipėdoje vieši pirmą kartą. Nesusigaudydami nepažįstamame mieste jūrininkai dažnai tampa užpuolikų ir naktinių plaštakių taikiniu. Apsaugoti nuo pavojų ir pagundų juos privalo uosto direkcijoje įsteigta speciali tarnyba. Rūpintis atvykstančiais jūrininkais įpareigoja uosto įstatymas. Tačiau tokios tarnybos uoste nėra, nors Susisiekimo ministerijos nurodymas duotas prieš porą metų. Suskubta įsteigti bent visuomeniniais pagrindais veikiančią tarybą, kuriai pavesta paspartinti sprendimus dėl jūrininkų gerovės.

 Pasinaudos užsienio uostų patirtimi

Tarptautinės konvencijos įpareigoja kiekvieną uostą pasirūpinti į jį atplaukiančiais jūrininkais. Būtina užtikrinti jų susisiekimą su artimaisiais, saugų poilsį, sveikatos priežiūrą ir kitas paslaugas. Visa tai įpareigotas užtikrinti ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Susisiekimo ministerija prieš porą metų įpareigojo uosto direkciją pasirūpinti atskiros tarnybos steigimu, tačiau ledai pajudėjo tik dabar. Jūrininkų sąjungos iniciatyva įsteigta visuomeninais pagrindais veiksianti Jūrininkų gerovės taryba. Jos sudaryta darbo grupė įpareigota kruopščiai išnagrinėti tarptautines konvencijas ir išsiaiškinti, kokie tiksliai įsipareigojimai gula ant uosto direkcijos pečių.

„Reikia išsiaiškinti, kokios tiksliai būtų uosto direkcijos funkcijos, taip pat būtina apskaičiuoti, kiek tam reikėtų lėšų. Sudarytai darbo grupei pavesta pasidomėti, kaip atvykstančiais jūrininkais pasirūpina kitos šalys ir šią patirtį pritaikyti Lietuvoje“, – apie planus pasakojo naujai įsteigtos Jūrininkų gerovės tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

Bazuojasi Jūrininkų centre

Tiesa, steigti naujos tarnybos gal ir neprireiks. Devynerius metus Klaipėdoje veikia Jūrininkų centras. Jis pasirūpina, kad atvykstantiems užsienio jūrininkams nieko netrūktų. Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos fondo paramos lėšomis Klaipėdoje iškilo centro pastatas.

Jūrininkų sąjungos nuotr./Jūrininkų centro pastatas
Jūrininkų sąjungos nuotr./Jūrininkų centro pastatas

Čia jūrininkams įrengta sporto salė, poilsio erdvės, baras, užtikrinama nemokama interneto paslauga. Centro darbuotojai įsipareigojo pasirūpinti saugiu jūrininkų susisiekimu nuo laivų iki pat pastato ar kitų jų pageidaujamų įstaigų. Tačiau, kas turi tai finansuoti, nesutariama.

Pastato išlaikymas ir visos kitos jūrininkams teikiamos paslaugos gula ant Lietuvos jūrininkų sąjungos pečių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iki šiol laisvanoriškai prisidėdavo prie šios veiklos, tad kasmet finansinės injekcijos suma keitėsi. Skaičiuojama, kad Jūrininkų centro išlaikymui kasmet reiktų apie 400 tūkst. litų, o surenkama maždaug 240 tūkst. Kad išsilaikytų, Jūrininkų centras imasi ir komercinės veiklos, kaip patalpų nuoma ar baro veikla.

 Pavojai tyko net prie prekybos centrų

Lieka neaišku, kas ir kokia dalimi turi prisidėti, kad iš užsienio atvykstantys jūrininkai Klaipėdoje jaustųsi saugiai ir patogiai. Šį klausimą ir pavesta išnarplioti naujai įsteigtai Jūrininkų gerovės tarybai. Jos veikla startavo gruodžio 8 d. O štai jūrininkų bėdos mena kur kas senesnius laikus. Jie Klaipėdoje patiria netikėčiausių išbandymų.

„Būna, kad sausio viduryje būrys filipiniečių jūrininkų atvyksta į Klaipėdą vasariniais rūbais, avėdami šlepetėmis. Kažkas turi pasirūpinti, kad jie būtų aprengti. Reikia suorganizuoti jų kelionę į prekybos centrą, kitas paslaugų teikimo įstaigas“, – pasakojo Jūrininkų centro vadovas Algirdas Grybas.

Kai kurie laivai Klaipėdos uoste užsibūna ir po gerą mėnesį. Jų įgulos nariai įprastai dirba pamainomis. Laisvu laiku užsienio jūrininkai išvyksta į miestą, o ten dažnai tampa užpuolikų ir naktinių plaštakių taikiniu.

Jūrininkų sąjungos nuotr./Užsienio jūrininkai Klaipėdoje
Jūrininkų sąjungos nuotr./Didžiąją dalį laisvalaikio užsienio jūrininkai Klaipėdoje gali leisti Jūrininkų centre.

„Vienu metu juos labai intensyviai medžiojo prie didžiųjų prekybos centrų. Teko tartis ir su apsaugos darbuotojais, ir su policija, kad labiau atkreiptų dėmesį į besibūriuojančius jūrininkus. Mums ramiau, kai jūrininkus iki visų pageidautinų įstaigų savo transportu pristato Jūrininkų centro darbuotojai. O dar geriau, jei jūrininkai didžiąją dalį savo laisvalaikio leidžia centro patalpose“, – svarstė A.Grybas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min