Aleksote įsikūrusios ugdymo įstaigos vadovai teigia iš savivaldybės negavę žadėtų pinigų – 50 tūkst. litų, todėl iš savo kuklių išteklių padarę viską ką galėję, o kas liko – tėvelių rūpestis. Esą jokia paslaptis, kad taip tvarkomasi kone visuose šalies vaikų darželiuose ir mokyklose.
Tėvai teigia nesantys kategoriškai nusistatę prieš prisidėti prie patalpų, kuriose daug laiko praleis jų atžalos, tvarkymo, tačiau piktinasi apie tai sužinoję tik šį trečiadienį, rugpjūčio 22 d., vykusiame tėvų susirinkime.
Dirbantys tėvai sako negalintys visko mesti ir patys eiti remontuoti patalpų, nes tam neturi laiko. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės teigia negalintys staiga iš kažkur ištraukti nemažos pinigų sumos, reikalingos pirkti statybines medžiagas, samdyti darbininkus.
Tiesa, taip piktinasi tik vienos klasės vaikų, kurioje sienos jau nudažytos, tėvai. Į kitą klasę pirmokus leisiantys gyventojai galiausiai sutiko patys baigti remontą. O kol patalpos bus sutvarkytos, mokinukai laikinai eis į greta esančiame vaikų lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ įrengtą klasę. Šiame darželyje iki šiol veikė pradinukų korpusas, kuris dabar yra perkeltas į Julinavos mokyklą.
Nebuvo informuoti iš anksto
„Esu labai susirūpinusi ir pakraupusi po būsimųjų pirmokų tėvų susirinkimo. Kai buvome pakviesti į nebaigtą remontuoti klasę ir mokytoja pareiškė, kad tėvai turi pabaigti remontą – išbetonuoti, išlyginti grindis, ištiesti naują linoleumą, nupirkti lentą, žaliuzes ir dar suremontuoti senus stalus ir kėdės, nes jie yra nesaugūs vaikams“, – piktinosi 15min.lt redakcijai parašiusi mama Kristina.
Jos teigimu, pavasarį vykusiame tėvų susirinkime buvo pranešta, kad teks patiems įsigyti pratybas, uniforminę liemenę ar megztinį, įrengti žaliuzes. Moteris sakė iš anksto atidėjusi reikiamą kelių šimtų litų sumą, o dabar paaiškėjo, kad reikia pridėti dar antra tiek.
„Artėja šildymo sezonas, tenka mokėti kitus mokesčius, yra iš anksto suplanuotų įvairių išlaidų, todėl nėra paprasta iš šeimos biudžeto skirti tokią sumą“, – aiškino Kristina.
Direktorių kaltina neūkiškumu
Jauna mama tikino nieko prieš padažyti ar pašluostyti dulkes, tačiau nenori savo pinigus kišti į remontą, kuriuo turėtų pasirūpinti pati mokykla: „Kol mes visi tylėsime ir su tuo susitaikysime, tol ir toliau būsime melžiami kaip šventos karvės“.
Šiai nuomonei pritarė ir nemažai ketvirtadienį vykusio jau antro šią savaitę tėvų susirinkimo dalyvių. Jie baiminosi, kad sutvarkius vieną klasę, kitąmet vaikai bus perkelti į kitą, kurią taip pat reikės remontuoti, ir taip toliau dvylika metų.
Žmonės kaltino neūkiškumu „amžiną“, beveik dvidešimt metų mokyklai vadovaujantį 69 m. direktorių Viktorą Zuzevičių, kuris prieš pat rugsėjo 1-ąją atostogauja, nors turėtų pats rūpintis sklandžiu pasiruošimu naujiems mokslo metams.
„Direktorius nesugeba organizuoti darbo. Jie nieko nepasako. O juk turėtų nuo ryto iki vakaro sėdėti Švietimo skyriuje ir prašyti pinigų remontui. Dvi vyresnės dukros mokėsi šioje mokykloje, dabar leisiu dar vieną vaiką ir matau, kad situacija, vadovaujant šiam direktoriui nesikeičia“, – žodžių į vatą nevyniojo mama Nijolė Marčiulionienė.
Ji neabejoja, kad, pasikeitus pensinio amžiaus mokyklos vadovui, pastatas būtų prižiūrimas geriau.
Tėvai nesusitaria tarpusavyje
Tačiau kol viskas teka sena vaga, tėvams tenka dabar spręsti ką daryti: baigti remontuoti klasę, palikti viską kaip yra, t.y. nelygias betonines grindis, skubiai perkelti vaikus į kitas mokyklas (tokią galimybę rimtai svarsto trijų iš devyniolikos būsimųjų mokinių tėveliai).
Vos susirinkę ketvirtadienio pavakarę į antrąjį susirinkimą, tėvai iš karto pradėjo karštai ginčytis, kalbėti tarpusavyje, neklausydami vieni kitų, dažnai nukrypdami į lankas. Paaiškėjo, kad susitarti ir prieiti bendros nuomonės bus labai sunku.
Pats keturis namus pastatęs Jonas Skučas pasiūlė nušveisti ir išlyginti maždaug 50 kv. metrų ploto patalpos grindis ir ant jų patiesti linoleumą. Tai, vyro teigimu, būtų paprastas, greitas ir nebrangus sprendimas.
Skaičiai ir rami kalba įžiebė viltį, kad susitarti pavyks, tačiau netrukus vėl įsiliepsnojo karštos diskusijos – kokį linoleumą – paprastą ploną ar „ofisinį“ – kloti. „Nesinori, kad vaikai žiemą šaltų kojas“, – emocingai kalbėjo viena mama. Žmonės buvo patikinti, kad iki šiol niekas mokykloje nesušalo ir nesušals, nes joje žiema yra šilta, todėl tiktų ir plonas linoleumas.
Nenori mokėti pinigų
Lyg ir sutarus, kad linoleumą reikėtų išrinkti nuvažiavus į parduotuvę, o ne tuščiai dabar svarstyti jo savybes, pasigirdo mažesnes pajamas gaunančių tėvų replikos: „Iš kur paimti tuos pinigus?“.
J.Skučas siūlymu, tie, kurie negali mestis kelių šimtų litų, galėtų šiuos pinigus atidirbti klasėje: „Darbo dieną galime įkainoti 100 litų“.
Nors jau atrodė, kad susitarti nebepavyks, vis tik keli iniciatoriai pradėjo rinkti po 200 litų ir tartis dėl darbų pradžios penktadienį. Nugalėjo logiškas ir ryžtingas vienos mamos pasvarstymas: „Tai investicija į mūsų vaikus. Ko čia stebėtis, juk visų vaikai ėjo į darželius ir visi metėsi pinigus. Lygiai tas pats ir mokykloje“.
Kai kas baiminosi, kad remonto nepavyks pabaigti iki rugsėjo 1-osios, tačiau pirmokų mokytojos Viktorijos siūlymas laikinai mokslo metus pradėti darželyje „Boružėlė“ esančioje klasėje, nebuvo išgirstas.
Taip pat svarstytas klausimas, ką daryti su senais suolais ir kėdėmis. Ar juos atnaujinti, pakeisti stalviršius, ar tiesiog nuvalyti ir palikti tokius, kokie yra.
Teoriškai – vienaip, praktiškai – kitaip
„Pinigų niekam nebuvo. Susitaupėme dažams, patys darėme kiek galėjome, o tėveliai patys pasisiūlė padėti. Darbai vyksta ir viskas turėtų būti baigta laiku“, – telefonu 15min.lt tvirtino direktoriaus pavaduotoja ugdymui Regina Valdonė Samalionienė.
Tėvų susirinkime dalyvavęs direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Juozas Rožė taip pat teigė, kad pati mokykla resursų daugiau nebeturi, todėl visada padeda tėvai.
„Mokyklai skirti 50 tūkst. litų, tačiau kada jie atkeliaus? Jie paskirti iš savivaldybės privatizavimo fondo, vadinasi, kada kažkas bus parduota, tada ir bus pinigai“, – artimiausiu metu žadėtų pinigų sulaukti nesitiki J.Rožė.
Jis neneigė įpykusių tėvų replikų, kad valstybė turi remontuoti mokyklas, o ne tėvai, tačiau atkreipė dėmesį, kad de facto ekonominė situacija yra tokia, kad be pagalbos iš šalies ugdymo įstaigos negali normaliai pasiruošti naujiems mokslo metams.
Pradinukų mokytoja Viktorija stebėjosi neįprastai pikta tėvų reakcija, nes klasės remontuojamos kasmet. „Galbūt tokia reakcija todėl, kad pirmą kartą daromas kapitalinis remontas? Mažojoje mokyklėlėje užtekdavo nedidelio remonto“, – svarstė 12 metų mokykloje dirbanti pedagogė.
Ji apgailestavo, kad, kol vyksta diskusijos, ji negalinti normaliai ruoštis naujiems mokslo metams.
Ši istorija – tik viena iš daugybės panašių kasmet vykstančių šalies mokyklose. Nusispjauti į viską ir savo vaikams patiems įrengti klasę, ar bergždžiai ieškoti teisybės, užverčiant pareiškimais ir skundais, mokyklos vadovybę, savivaldybę? Teisingo atsakymo nėra. Galima tik patarti girdėti vieni kitus ir kartu ieškoti labiausiai visiems tinkančių sprendimų.
