Klimatologai: ekstremalus šaltis nereiškia, kad klimato atšilimas tėra mitas

Tačiau klimatologijos specialistai pabrėžia, kad vieną kartą per daugelį metų pasitaikiusi žvarba nerodo jokių klimato tendencijų. Be to, jie siūlo pažvelgti toliau savo kiemo – gyvsidabrio stulpelis iki rekordinių žemumų nukrito ne visame pasaulyje. Kita vertus, ekstremalūs temperatūrų svyravimai taip pat gali būti klimato atšilimo pasekmė. 

Viena kregždė – ne pavasaris 

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis paaiškino, kad klimato atšilimas matuojamas kitaip nei porą kartų pažvelgus į termometrą. 

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Šaltas rytas

„Nėra taip, kad kiekvienais metais temperatūra pakyla po 0,1 laipsnio ir per 10 metų susidaro visas laipsnis. Atšilimas yra truputį kitoks procesas. Šitą tendenciją mes apskaičiuojame per daugybės dešimtmečių matavimų duomenis. Išvedame vidurkį ir tada matome, kiek pasikeitė temperatūrą per kelis dešimtmečius ar šimtmetį“, – dėstė profesorius. Prieš padarant išvadą, kad galbūt klimatas vėl šąla, jis siūlė pasekti temperatūros kitimus bent 20–30 metų. 

„Lygiai taip pat, jeigu vasarą bus kokios trys karštos savaitės karštos, nereikėtų to vadinti kažkokiu klimato pakarštėjimu ar atšilimu, nes tai yra tik orų anomalija“, – pridūrė A.Bukantis. 

„Labai painiojami du dalykai: klimatas ir orai. Klimatas – tai daugiamečiai orų stebėjimai. Šiemet tiesiog tokie yra orai, jokių anomalijų“, – reziumavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresnysis meteorologas Donatas Valiukas. 

A.Bukantis spėjo, kad galbūt žmonėms ši žiema atrodo ypatinga, nes pastarosios kelios buvo gana šiltos. „Kartais ir sprendimai priimami ne visai teisingi. Pavyzdžiui, dabar trūkinėjantys vamzdžiai, matyt, per sekliai įkasti, nes statytojai turbūt pagalvojo, pašalas jau nebus gilus“, – pastebėjo mokslininkas. 

Kraštutinumai patvirtina taisyklę 

A.Bukantis akcentavo dar vieną visuotinio atšilimo savybę – tai įvairių klimato kraštutinumų ir paradoksų pagausėjimas. „Jeigu pažiūrėtume truputį plačiau, ne tik į tai, kas savame kieme darosi, tai sužinotume, kad Arktyje pusantro mėnesio buvo nepaprastai šilta. Dar prieš savaitę netoli ašigalio buvo tik -10ºC, o mūsų Lietuvoje buvo -25ºC. Įsivaizduojate, kaip viskas apsikeitė? Šiluma iš Atlanto ir Ramiojo vandenyno plūdo į Arktį, o šaltis – į Europą ir Šiaurės Ameriką“, – pabrėžė klimatologas. Jis vardino ir daugiau pavyzdžių: Arkties vandenyne esančiame Naujosios žemės salyne dabar vos keli laipsniai šalčio, nors turėtų būti apie -20ºC. Panaši situacija ir Šiaurės Islandijoje, Špicbergene. Trumpai tariant, išvedus viso Žemės rutulio temperatūrų vidurkį, paaiškėtų, kad jis ir gruodį, ir sausį buvo aukštesnis nei paprastai būna šiuo metų laiku. 

Prieš savaitę netoli ašigalio buvo -10ºC, o mūsų Lietuvoje buvo -25ºC. Įsivaizduojate, kaip viskas apsikeitė?„Tas pats klimato šiltėjimas kartu atneša klimato ekstremumus. Galimas ne tik dažnesnis šiltėjimas, bet ir trumpalaikės šalčio bangos. Tačiau nepasakyčiau, kad dabar tokį dalyką stebime. Paprasčiausiai dabar yra tokie orai, ir jokios čia anomalijos“, – sakė meteorologas D.Valiukas.

Klimato atšilimas keičia ir sniego dangos ir pašalo „elgesį“ Lietuvoje. Jie šalį dengia vis trumpesnį dienų skaičių. Be to, darosi nepastovūs – per sezoną gali keletą kartų ištirpti ir vėl susidaryti. Pasak A.Bukančio, tai kenkia ir augalams, ir keliams. „Šita žiema šiuo požiūriu yra pastovi: jokių rimtų atlydžių dar kol kas nebuvo. Bet žiema dar nesibaigė“, – atsargiai kalbėjo profesorius. 

Žiemų dar bus 

Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas nuramino, kad netgi ir šylant klimatui, žiemos iš Lietuvos neišnyks. Šalčių sulauksime, tačiau jie nebus dažni. 

„Jeigu anksčiau per dešimtmetį pasitaikydavo 2–3 tokios šaltos žiemos kaip ši, tai dabartiniai dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai tokius šalčius turbūt pamatė pirmą kartą. Vyresni žmonės sako, kad tokios žiemos būdavo vaikystėje. Tai rodo, kad jų tikimybė yra labai jau sumažėjusi. Tas pats ir su ledo danga, kad ir Baltijos jūroje. Tik dabar štai po daugelio metų užsitraukė Rygos įlanka“, – kalbėjo klimatologas. Arktyje ledo danga per pastaruosius 40 metų sumažėjo 39 proc. Ne už kalnų ta diena, kai jie visai ištirps. Prognozuojama, kad tuomet Arktyje susidarys tik sezoninis ledas, t.y. žiemą sustings, o vasarą telkšos atviri vandens plotai. Pasak A.Bukančio, tai yra pagrindiniai atšilimo įrodymai ir rodikliai, kadangi ledo danga yra tiksliai matuojama.