Publikuota: 2010 rugpjūčio 16d. 07:56
15min.lt

Klimatologė A.Galvonaitė: reikia susitaikyti su mintimi, kad bus dar blogiau, negu yra dabar

Audronės Galvonaitės kabinete dūzgia ventiliatorius, o ant stalo garuoja žaliosios arbatos puodelis. Šitaip „Lietuvos žinių“ kalbinta Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja ir mokslų daktarė ginasi nuo karščio.
Audros nuniokota Lietuva
PAGD nuotr. / Audros nuniokota Lietuva

„Bent porą dienų saulė mus dar pakaitins, gali susidaryti net škvalas. Vėsesnė bus tik savaitės pabaiga, o ką toliau Dievas numatė – tik jis ir težino. Antai ant sienos mano kabinete parašyta: „Klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ką gaunate“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A.Galvonaitė.

Pasak jos, anksčiau visos močiutės žinojo, kaip elgtis per perkūniją, nors nebuvo nei interneto, nei televizorių ir panašių naujovių. „Jos uždarydavo langus, užstumdavo krosnies sklendes, susodindavo anūkus – sėdėk, nes gali tekti bėgti iš namų, jei perkūnas uždegs. O dabar, nors kasdien mokome, ką reikia per perkūniją daryti, vis tiek žmonės elektros neišjungia, jos kištukų iš lizdų ir televizijos antenų iš televizorių neištraukia, namų langai atlapi, palapinės pastatytos po medžiais, perkūnijai griaudžiant keliaujama ir dar telefonais kalbama...“ – papriekaištavo klimatologė.

Saulės aktyvumas dabar nemažas ir vis didėja, o piką pasieks 2012–2013 metais. Orus veikia ir ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai bei žmonijos tarša, – sakė Audronė Galvonaitė.„Ar automobilyje saugu per perkūniją?“ – A.Galvonaitės paklausė „Lietuvos žinios“. „Ir taip, ir ne, – atsakė specialistė. – Jei automobilis po elektros laidais arba medžiu, jei virš jo iškelta antena, jei kalbi telefonu, gali gauti žaibo smūgį. Be to, mažiau rizikos, kai automobilis stovi, o ne važiuoja. Štai prie Biržų perkūnas trenkė į automobilį, kurio vairuotojas važiavo ir dar telefonu kalbėjo.“

Viesulų ir panašių gamtos stichijų, pasak jos, padaugėjo dėl šilto oro. „Įkaitusios jo masės sutinka vėsesnes ir pešasi. Kuo aukštesni kamuoliniai debesys, tuo galingesni, ir nešasi jie perkūniją, viesulą, škvalą, uraganą, krušą bei kitas bėdas. Tokiame debesyje neseniai pradingo Brazilijos lėktuvas, gal ir rašytojas bei lakūnas Antoine'as de Saint-Exupery kadaise šitaip dingo.“

A.Galvonaitė taip pat pastebėjo, kad tiksliai numatyti, kada ir kur įvyks škvalas ar viesulas, yra neįmanoma: „Škvalas ir viesulas yra labai lokalūs, todėl labai sunkiai prognozuojami. Beje, daug kas painioja meteorologines sąvokas „audra“, „vėtra“, „viesulas“, „škvalas“, „uraganas“ ir kt. Šių sąvokų paaiškinimus surašėme Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje www.meteo.lt – kad žmonės paskaitytų ir žinotų. Pavyzdžiui, prieš savaitę Lietuvoje siautė ne vėtra, ne audra, viesulas ir ne uraganas, o škvalas. Tai panašus į viesulą, bet šiek tiek kitoks gamtos reiškinys. Viesulas prasiaučia maždaug pusmetrio aukštyje nuo žemės. Tad jei įsmuksi į griovį ar bent duobę, įlomėlę – gyvas liksi. Net jei medį ar stulpą žemai apsikabinsi. Tačiau jei atūžė uraganas – niekur nepasislėpsi, su šaknimis viską verčia. Kartais žmonių klausiu: ar visus meteorologinius reiškinius galime pamatyti Lietuvoje? Purto galvą – ne. O iš tikro visą komplektą jų čia turime – ir miražus, ir Šiaurės pašvaistę, ir kitų įdomybių.“

A.Galvonaitė pripažįsta, kad ši vasara yra netradicinė: „Anksčiau karščiai taip ilgai netrukdavo. Lietuva – vidutinėje platumoje, todėl mūsų krašte būna tik viena kita diena, kai oras įkaista daugiau kaip 30 laipsnių. O šių metų liepos vidutinė oro temperatūra net 5 laipsniais viršija daugiametį vidurkį. Jis būdavo tik 16,7 laipsnio, o šios liepos vidutinė temperatūra – 21,5 laipsnio Celsijaus. Štai diagrama, kurioje matoma vidutinė metinė oro temperatūros kaita Vilniuje 1778–2009 metais. Ją užfiksavo mūsų meteorologijos stotys. Per tą laiką oras sostinėje pašiltėjo maždaug 2 laipsniais.“

Pasak klimatologės, įtakos orams turi ir Saulės aktyvumas. „Saulės aktyvumas dabar nemažas ir vis didėja, o piką pasieks 2012–2013 metais. Orus veikia ir ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai bei žmonijos tarša. Reikia susitaikyti su mintimi, kad bus dar blogiau, negu yra dabar. Kad dar gausesnė bus perkūnija, dar dažnesnis škvalas, viesulas ir net uraganas. Klimato procesai aktyvėja, greitėja. Mums nelieka nieko kito, kaip prisitaikyti. Šiuo metu vis aktyviau aptariama vadinamoji Žalioji knyga, kurioje Europos Komisija dėsto prisitaikymo prie sparčiai besikeičiančios gamtos programą. Reikia mąstyti, kaip išlikti ir neišnykti, kaip kadaise išnyko dinozaurai“, – perspėjo A.Galvonaitė.

Skaityti visus komentarus 34
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Skaityti visus komentarus 34
Komentarų nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga
Skaitomiausios naujienos
 

Saugukelyje.lt

Iš pirmų lūpų Twitter