„Tokių pavyzdžių per daug neturime. Ryškiausiais yra pono Butkevičiaus (politikos Audriaus Butkevičiaus nuteisimas 1997 metais už korupciją – red.) atvejis. Dažniausiai tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, bylos baigiasi nuteisimu lygtinai. Manau, kad žmonės dažnai turi per daug lūkesčių tokių bylų atveju“, – laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė A. Butkevičius.
Pasak jo, situacija gali keistis ne griežtinant bausmes, o gerinant įstatymų taikymą. „Akivaizdu, kad žmogus turėtų eiti į kalėjimą mažų mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirma priežastis galėtų būti ta, kad norime iš principo pakeisti šio žmogaus elgesį. Ar tai galima pritaikyti korumpuotiems politikams? Galbūt. Antroji priežastis galėtų būti ta, kad žmogus iš principo galėtų netrukdyti kitiems gyventi, nekurti pavojaus. Trečia – teisybės atstatymas, kad nukentėję žmonės žinotų, kad jie sulaukia kažkokių rezultatų ir gali jaustis geriau“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Aišku, visų į kalėjimą nesusodins, bet žmonės, kurie tikrai yra korumpuoti, tikrai turėtų žinoti, kad gali būti realios pasekmės. Kitaip atsiranda nebaudžiamumo jausmas
„Aišku, visų į kalėjimą nesusodins, bet žmonės, kurie tikrai yra korumpuoti, tikrai turėtų žinoti, kad gali būti realios pasekmės. Kitaip atsiranda nebaudžiamumo jausmas“, – tęsė S. Muravjovas.
Jo teigimu, Lietuvos žmonės įvardija didelį korupcijos mastą būtent dėl to, kad korumpuoti politikai gali laisvai vaikščioti gatvėmis, nesibaiminant jų poelgių pasekmių. Pasak S. Muravjovo, tai, kad palyginti aukšto korupcijos suvokimo šalyje, Lietuvoje, nubaustų korumpuotų politikų beveik nėra, galima aiškinti tuo, kad pagaunami asmenys visuomenėje ir toliau yra toleruojami. „Jie neturi vėl atsirasti valstybės tarnyboje arba politikoje. Pačios partijos ir organizacijos, kurios juos įtraukia, turi sakyti: ne, jei susigadinai reputaciją, mums nepakeliui.“
