Kokia bus Lietuvos reakcija į Rusijos ir NATO nesutarimus?

Komentuodamas Rusijos sprendimą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas daktaras Kęstutis Girnius BNS sakė, kad tai „Rusijos reagavimas" ir „ginčų tarp Vakarų ir Rusijos eskalavimas".

K.Girniaus teigimu, šioje situacijoje Lietuvis valdžia elgiasi „pasyviai". „Labai keista padėtis – per visą šitą krizę Lietuva nėra nė žodžio pasakiusi arba mažai ką yra pasakiusi, nes premjeras yra išvykęs", – sakė jis.„Pirma, NATO pasakė, kad turės atidėti NATO ir Rusijos tarybos susitikimus, susirinkimus, po to Aljansas paskelbė, kad atšaukia kai kurias karines pratybas. Rusija tai eskalavo ir žengė vienu žingsniu toliau, paskelbdama, kad nebus jokio karinio bendradarbiavimo su NATO", – kalbėjo K.Girnius.

Jis pridūrė, kad „Rusijos pozicija yra tokia: jei Vakarai kažką daro, mes galime reaguoti kiečiau".

Anot VU TSPMI dėstytojo, Lietuvos politikai turėtų pagalvoti, kokia dabar yra Lietuvos padėtis ir ar ji jaučia grėsmę. Jei grėsmė yra jaučiama, K.Girniaus nuomone, „Lietuvos valdžiai reikėtų pradėti skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis šalimis, kalbėti su NATO dėl kokių nors įrengimų pastatymo Lietuvoje".

K.Girniaus teigimu, šioje situacijoje Lietuvis valdžia elgiasi „pasyviai". „Labai keista padėtis – per visą šitą krizę Lietuva nėra nė žodžio pasakiusi arba mažai ką yra pasakiusi, nes premjeras yra išvykęs", – sakė jis.

K.Girnius taip pat abejojo opozicinių partijų pasiūlymais dėl atsakomųjų Lietuvos žingsnių. Pavyzdžiui, dėl Rusijos karinio tranzito uždraudimo per Lietuvos teritoriją. „Jei Lietuva galvotų sustabdyti tranzitą, ji turėtų pakalbėti su NATO, su visais sąjungininkais ir suprasti, kokia gali būti Rusijos reakcija. Rusija reaguotų ne kariniu būdu, bet galėtų sumažinti dujų tiekimą. Be to, Rusija balandį davė NATO leidimą gabenti nepavojingus krovinius per Rusijos Federacijos teritoriją į Afganistaną. Abejotina ar NATO norėtų, kad šis pusiau karinis tranzitas būtų nutrauktas", – kalbėjo politologas.

Č.Laurinavičius: „nieko gero iš šito“.

Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas daktaras Česlovas Laurinavičius Rusijos žingsnį įvertino lakoniškai: „nieko gero iš šito".

„Įvykiai klostosi regioninės ar net globalinės krizės link, dėl kurios gali įvykti geopolitinių pasikeitimų tokių valstybėlių, kaip mes nenaudai", – BNS sakė istorikas.

Rusijos elgesį jis įvertino panašiai, kaip ir K.Girnius. „Rusai atsako į NATO pasitarimą, kuriame ji vienašališkai buvo pasmerkta. Rusija dėl to įsižeidė ir žengė žingsnį, lyg teigdama, kad be reikalo jūs čia mus gąsdinate. Didelės valstybės, kaip Rusija, izoliuoti negalima ir ji jaučia savo galią ir vienašališkų veiksmų ribas. Tai provokatoriškas žingsnis", – sakė istorikas.

Anot jo, Lietuva neturėtų demonstratyviai aštrinti santykių su Rusija. „Tai pjovimas šakos, ant kurios mes sėdim", – BNS teigė Č.Laurinavičius.

„Mes taip atkreipiame dėmesį, ir norime, kad jie mus sudorotų. Rusijoje jau nuo pat devyniasdešimtųjų buvo žmonių, kurie galvojo, kaip čia „pasmaugti“ tuos lietuvius. Bet tokių buvo mažuma. Absoliuti dauguma buvo už laisvę Lietuvai ir didžiąja dalimi rusų dėka mes ir tapom laisvi. Bet laikui bėgant pusiausvyra vis kito. Dabar jie net gailisi ir sako, kurią kūno dalimi mes galvojome, kai kovojom už Lietuvos laisvę", – kalbėjo istorikas.

Jo teigimu, „sunku pasakyti, ko Rusija gali griebtis, tačiau bet kokiu atveju ji griebsis kažko mums nenaudingo".

D.Žalimas: ,,Rusija taip elgiasi jau nebe pirmą kartą.“

Tarptautinės teisės specialistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės katedros vedėjas Dainius Žalimas BNS sakė, kad tai nėra pirmas kartas, kada Rusija stabdo bendradarbiavimą su NATO. „Kai NATO 1999-aisias metais panaudojo jėgą prieš Jugoslaviją, siekdama nutraukti Kosove vykdomą genocidą, Rusija irgi griaudėjo griausminga retorika ir skelbė stabdanti bendradarbiavimą, įskaitant tuometinės NATO ir Rusijos bendradarbiavimo tarybos veiklą", – pabrėžė D.Žalimas.

Pasak jo, dabar kuriam laikui nutrūks NATO ir Rusijos tarybos veikla, Rusijos nedalyvaus NATO partnerystės taikos labui programos rengiamose pratybose ir dvišalėse karinio bendradarbiavimo programose su NATO valstybėmis.

Teisės specialistas teigė nemanantis, kad šie Rusijos Federacijos žingsniai turės didelių pasekmių Lietuvai, nes bendradarbiavimas su ja ir taip nebuvo labai intensyvus. Tačiau, anot jo, lieka neaišku, ar stabdydama bendradarbiavimą su NATO, Rusija sustabdys ir savo karinį tranzitą per Lietuvą.

„Lietuva jokių priemonių tranzito per Lietuvą klausimais neturėtų imtis ir nesiims", – prognozavo D.Žalimas.

Teisininko nuomone, Lietuva apskritai turėtų išlikti rami. „Kaip minėjau, tai ne pirmas toks Rusijos žingsnis. Po to, kai 1999-aisiais metais Rusija pristabdė karinį bendradarbiavimą su NATO, praėjus kiek laiko jis buvo atnaujintas ir netgi suintensyvėjo. Bet jis tikrai nepasieks buvusio lygio, jeigu Rusija nevykdys savo įsipareigojimų Gruzijai", – sakė D.Žalimas.

Primename, kad ketvirtadienį NATO atstovė Carmen Romero paskelbė, jog Rusija pranešė stabdanti karinį bendradarbiavimą su Šiaurės Atlanto aljanso šalimis iki atskiro pranešimo.