Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokias palūkanas už pasiskolintus pinigus sumokės Lietuva

Pinigai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaraisiais metais gerokai išsipūtusiai valstybės skolai tvarkyti kasmet turėsime vis plačiau atverti pinigines. Skaičiuojama, kad per patį piką palūkanoms gali tekti pakloti apie 2,5 mlrd. litų.

Iki balandžio mėnesio valstybės skola siekė 32,7 mlrd. litų – tai 5,6 mlrd. litų daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams auga, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos, rašo „Lietuvos žinios“. 

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. litų, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Valdančiosios koalicijos atstovai padėties nedramatizuoja. Esą subalansavę biudžeto deficitą pamažu ropšimės ir iš skolų duobės. Tačiau opozicija įsitikinusi, kad situacija – itin sudėtinga.

Palūkanos ir skolos

Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės skolos tvarkymo išlaidoms kitais metais reikės skirti 1,9 mlrd. litų. 2012-aisiais šiam reikalui turėsime atseikėti 2,3 mlrd. litų, po metų – jau 2,5 mlrd. litų. Jei skylė biudžete nemažėtų, skola kainuotų gerokai brangiau. Manoma, kad tokiu atveju 2013-aisiais reikėtų pakloti 3,2 mlrd. litų, dar po metų – 3,6 mlrd. litų.

Plačiau praverti piniginę teks ne tik palūkanoms mokėti, bet ir pačioms skoloms grąžinti.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad nesiimant priemonių biudžetui subalansuoti 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio skola kraštui grėsė jau 2009 metais. Tačiau pavykus skylę biudžete sumažinus iki 9 proc., valstybės skola neviršijo 30 proc. BVP. Kaip aiškina ministrė, mažesnė skola tada būtų reiškusi tiesiog chaotišką biudžeto subalansavimą, tad gyventi būtų tekę iš surenkamų pajamų.Viskas bus gerai, su skolomis tikrai susitvarkysime. Po truputį išsimokėsime. Svarbu, kad į gera pasikeistų mąstymas.

I.Šimonytės teigimu, norint sutramdyti valstybės skolą, būtina siekti, kad 2012 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 3 proc. BVP. Tokiu atveju krašto įsipareigojimai kreditoriams stabilizuotųsi pasiekę 43 proc. BVP.

Skirtingi vertinimai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko nuomone, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, neatrodo grėsmingai. Be to, anot jo, kitos skolinimosi alternatyvos šiuo metu neturime. „Viskas bus gerai, su skolomis tikrai susitvarkysime. Po truputį išsimokėsime. Svarbu, kad į gera pasikeistų mąstymas. Kuo daugiau verksime, tuo daugiau liks neišspręstų problemų“, – nestokoja optimizmo K.Glaveckas.

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys laikosi visai kitokios nuomonės. Anot jo, sparčiai didėjančios išlaidos skolai tvarkyti atrodo itin grėsmingai. „Atmetus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas, valstybės biudžete lieka tik apie 13 mlrd. litų. Vadinasi, skolai tvarkyti atiduosime kone ketvirtadalį pinigų. Tai labai sudėtinga situacija“, – įsitikinęs V.Gapšys.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min