Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Koncertų salėje – simbolinės vestuvės

Koncertų salėje penktadienio vakarą šels tradicinės lietuvininkų vestuvės.
Etnokultūros centro nuotr. / Koncertų salėje penktadienio vakarą šels tradicinės lietuvininkų vestuvės.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienį 18 val. Klaipėdos koncertų salėje Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ bei Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“ pristatys programą „Lietuvininkų vestuvės“, skiriamą „Alkos“ veiklos 30-mečio ir „Aitvaro“ 15-mečio sukaktims.

„Alka” (vad. R. Šukienė ir J. Kavaliauskas) – vietos ant kalno, kur būdavo deginamos aukos, vardu pasivadinęs kolektyvas –  įkurtas 1980 m.  Krašto etnokultūrinis palikimas skleidžiamas  muzikuojant  rekonstruotais tradiciniais muzikos instrumentais, šokant folklorinius šokius, vilkint regiono tautiniais kostiumais.

Folkloro entuziastai yra parengę ne vieną tematinę,  kalendorinių švenčių programą. Įsimintinos  –  klaipėdietiška „Ant jūružių krašto“, žemaitiška „Aukšti kalna“, 25–mečio jubiliejinė programa „Oi kilo, kilo“, Vėlinių programa ,,Laiškas į anapus“. Kolektyvui nesvetimos ir  naujesnės liaudies dainos pateikimo formos.

„Alka“ išleido garsajuostę „Ant jūružių krašto“, CD „Jau saulelė". Ansambliui ėmus vadovauti Ritai Šukienei ir Jonui Kavaliauskui, „Alkos“ repertuaras gausiai pasipildė Mažosios Lietuvos folkloru. Pastaruoju metu ansamblis sutelkė dėmesį lietuvininkų vestuvinių papročių gaivinimui. Išleista kompaktinė plokštelė „Vestuvinės dainos“– sudėtinė naujausios programos  „Lietuvininkų vestuvės“ dalis. 

„Lietuvininkų vestuvės“ –  „Alkos“ ir „Aitvaro“ bendro triūso vaisius – folkloro spektaklis, atskleidžiantis XIX amžiaus lietuvininkų vestuvių apeiginius momentus. Papročiai ir apeigos rekonstruoti pagal XIX amžiaus istorinius šaltinius, etnografinę ir tautosakinę medžiagą. 

Programoje atpažįstami pagrindiniai Mažosios Lietuvos vestuvių veikėjai:  piršlienė – kalės liežuvis, piršlys, lietuvininkų vadintas ponu, svočia – žiuponė, iškalba pasižymėję kviesliai ir kvieslės, martvežiai – linksmieji nuotakos palydovai, be kurių botagų pliauškėjimo ir netikėtai driokstelėjančių šūvių neapseidavo lietuvininkų vestuvės.

Žiūrovai turės galimybę pasigrožėti įspūdingais, pagal istorinius šaltinius dailininkės E. Matulionienės sukurtais, šio krašto vestuviniais kostiumais, tradicinėmis lietuvininkų vestuvių puošmenomis, bei išgirsti lietuvininkų vestuvines dainas, instrumentinę muziką, oracijas, originalius vestuvių dalyvių dialogus ir kt. Pirmą kartą pristatomi saviti lietuvininkų vestuvių apeiginiai momentai: žvakių uždegimas ant nuotakos vainiko, marčios gaubtuvių ceremonija, marčios garbės šokis, marčios ašarų gėrimas, marčios pietūs.                                       

Tikimasi, kad scenoje atgijusios senosios lietuvininkų vestuvių tradicijos paskatins norą domėtis savo krašto vestuviniais papročiais ir juos pritaikyti šiuolaikinėse vestuvėse. Programos rengėjai į premjerą kviečia tradicinės kultūros mylėtojus bei folkloro kolektyvo „Alka“ bei folkloro teatro „Aitvaras“ bičiulius. 

Penktadienio vakarą 18 val. Klaipėdos koncertų salėje jubiliejinė premjera „Lietuvininkų vestuvės“ vyks nemokamai.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min