Darbo grupei vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus BNS sakė, kad su pirmąją ir antrąją vietą konkurse prieš kelerius metus laimėjusiais architektais nepavyko sutarti, kad šie pasiūlytų bendrą techninio projekto variantą.
„Apgailestaujame, kad nepavyko susitarti dviems grupėms, pirmos ir antros vietos laimėtojams dėl vieningo projekto pateikimo. Žinodami ribotą lėšų kiekį, mūsų finansines galimybes, prašysime ekspertus – architektus ir statybininkus – įvertinti, kaip reikėtų supaprastinti projektą, kad jį būtų galima įgyvendinti. Pateiksime siūlymą, kaip numatyta, pirmosios vietos laimėtojui. Jei jis nesutiks, tada siūlysime antrosios vietos laimėtojui, kito kelio neturime“, – sakė R.Vaitkus.
Pirmąją vietą aikštės sutvarkymo idėjos konkurse 2013-aisiais laimėjo Rolando Paleko vadovaujami architektai, antrosios vietos laimėtojai buvo Gintaro Čaikausko architektų grupė. Tolesni darbai įstrigo Vyriausybės atstovams nusprendus, kad planuojama aikštės sutvarkymo kaina – 40 mln. litų (11,6 mln. eurų) – yra per didelė.
Tačiau R.Palekas prieš kelias savaites Vilniaus savivaldybės vadovams pristatė pakoreguotą projektą, atsisakydamas kai kurių pasiūlymų – galutinis rezultatas, architektų skaičiavimais, atsieitų apie 1,7 mln. eurų.
G.Čaikausko grupė tokį pasiūlymą ginčija, nes konkursą laimėjusiame pirminiame R.Paleko projekte planuojamų darbų kaina buvo beveik septynis kartus didesnė.
G.Čaikausko grupė tokį pasiūlymą ginčija, nes konkursą laimėjusiame pirminiame R.Paleko projekte planuojamų darbų kaina buvo beveik septynis kartus didesnė.
Darbo grupėje dalyvaujantis Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas BNS sakė, kad projektą per dvi savaites turėtų pakoreguoti savivaldybės atstovai bei perduos Aplinkos ministerijai, kuri ir kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą.
Tarnyba esą ir turėtų tarti paskutinį žodį, ar galima atsisakyti kai kurių laimėjusio projekto sprendinių.
Pasak R.Vaitkaus, R.Paleko pataisytame projekte kaina sumažinta atsisakius išgrįsti akmens grindiniu visą aikštę, tačiau dėl to „rizikuojama įsivelti į teisinus ginčus“, nes tuomet R.Paleko projektas tampa labai panašus į G.Čaikausko projektą.
„Todėl mes ir kvietėme juos susitarti, bet to nepavyko padaryti. Bet turime ir atsarginį variantą – jei nepavyks pasiekti rezultato, ko gero, teks skelbti naują, papildomą konkursą“, – sakė R.Vaitkus.
G.Paluckas tikino, kad įmanomas ir trečiasis variantas – tvarkyti aikštę be jokios architektūrinės idėjos.
„Jei Viešųjų pirkimų tarnyba pasakys, kad ne, negalima, tai nutolę nuo pirminio projekto, tada bus arba naujas konkursas, arba tada apskritai savivaldybė darys darbus visai be konkurso, nes nieko kito naujo čia niekas nepasiūlys. Tada bus tiesiog aikštės sutvarkymo projektas. Nes naujas konkursas vėl užtruks neapibrėžtą laiko tarpą ir mes tikrai nespėsime nei į 2016-uosiu, nei į 2017-uosius, kaip numatyta šimtmečio programoje“, – pabrėžė vicemeras.
R.Paleko architektai skaičiuoja, jog jų projektą įgyvendinti kainuotų apie 1,7 mln. eurų, G.Čaikausko – apie 1,5 mln. eurų.
Aikštės sutvarkymas būtų finansuojamas iš Valstybės atkūrimo šimtmečio programai numatytų lėšų valstybės biudžete.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – R.Paleko „Ramybė“, antroij vieta atiteko R.Čaikausko architektams su projektu „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat buvo išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo aikštėje nenorėtų matyti nei Vilniaus valdžia, nei Vyriausybės atstovai.
