1999 metais KT išaiškino, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o dabar parlamentarai Arūno Valinsko iniciatyva nori išsiaiškinti, ar būtų galima pase kitataučių vardus ir pavardes rašyti taip, kaip daro latviai – latviškai, tačiau skliaustuose nurodoma ir originalo kalba.
Nemato prasmės klausti teisininkų nuomonės
„Ar mums reikia pasiklausti, ar galime ir privalome rašyti lietuviškai? Ar Čerčilis rašomas lietuviškai yra kitoks nei rašomas angliškai? Mūsų kalba yra viena, ji yra maža ir vienintelis dalykas, kuo skiriamės nuo kitų tautų – kalba ir kultūra. Ir kam dar teisininkų klausti?” – nematė reikalo kreiptis į KT „darbietis” Kęstutis Daukšys.
„Baikim darkyti pavardes ir leiskim rašyti taip, kaip jie nori”, – jam prieštaravo ir parlamentarus balsuoti už kreipimąsi agitavo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Klausimas svarbus prezidentui
Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas, pagal kurį visi asmenvardžiai rašomi lietuviškai.
Tačiau Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Šį klausimą kelia ir Lenkijos prezidentas Lechas Katzynskis – jam kadenciją baigiantis Valdas Adamkus yra pažadėjęs, kad šis klausimas ilgai vilkinamas nebus.
Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.
„Tiek kitų kalbų, tiek lietuvių kalbotyros darbuose duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą įtaką kurios nors kalbos sistemai, iš esmės nėra. Visose lotyniško pagrindo raidyną vartojančiose kalbose (dėl tam tikrų istorinių aplinkybių išsiskiria latvių kalba) autentiška rašyba paprastai pateikiami ne tik asmenų ir vietų vardai (išskyrus tradicinius), bet ir kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai“, – rašoma kreipimesi į KT.
