Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 07 18 /10:32

Konsultacijoms atšaukiamas Lietuvos ambasadorius Vienoje

Dėl Austrijos sprendimo paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą nuspręsta skubiai atšaukti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Austrijoje Giedrių Puodžiūną.
Michailas Golovatovas
Michailas Golovatovas / alphagroup.ru nuotr.

Tai nuspręsta po valandą trukusio pasitarimo Prezidentūroje, kuriame dalyvavo generalinis prokuroras Darius Valys, generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.

„Prezidentės nuomone, Austrijos skuba paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį – politiškai nepateisinamas veiksmas, kuris kompromituoja Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Prezidentė įpareigojo užsienio reikalų ir teisingumo ministrus, kurie dabar yra Briuselyje ir dalyvauja ministrų tarybose, apie šį precedento neturintį Austrijos žingsnį informuoti ES Bendrųjų reikalų ir Teisingumo tarybas. Taip pat prezidentė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją pateikti notą Austrijos ambasadoriui bei atšaukti Lietuvos ambasadorių Vienoje konsultacijoms“, – po susitikimo sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

G.Puodžiūnas ambasadoriumi Austrijoje dirbo nuo 2006 metų rugpjūčio vidurio.

Kviečia austrus pasiaiškinti

Užsienio reikalų ministerijos viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė pranešė, kad pirmadienį ministerija pasiaiškinti kviečia Austrijos laikinąjį reikalų patikėtinį.

„Jam bus įteikta nota su prašymu paaiškinti tokio skuboto Austrijos Respublikos atsakingų institucijų sprendimo motyvus ir aplinkybes“, – sakė A.Skaisgirytė-Liauškienė.

Ji teigė, kad Austrija yra Lietuvos partnerė Europos Sąjungoje (ES), todėl Lietuva vis dar tikisi iš Austrijos solidarumo ir tų pačių europinių vertybių pripažinimo, tačiau viceministrė teigė, jog šiuo metu yra „neatmestina“, jog M.Golovatovas buvo paleistas dėl politinių motyvų.

Generalinis prokuroras D.Valys tvirtina, kad austrai turėjo spręsti ekstradicijos klausimą, todėl pirmadienį kreipėsi į Austrijos teisingumo ministrą prašydamas paaiškinti, kokių duomenų trūko sprendžiant M.Golovatovo paleidimą.

„Taip pat klausiu, kodėl nesikreipta dėl tokių papildomų duomenų į Generalinę prokuratūrą, kokiomis normomis vadovaujantis priimtas sprendimas paleisti M.Golovatovą“, – teigė generalinis prokuroras.

Prokuroras pasakojo, kad penktadienį Generalinei prokuratūrai buvo pateikti duomenys, kad M.Golovatovas buvo sulaikytas policijoje Austrijoje ir nugabentas į vietos kalėjimą. Tada Austrija paprašė Europos arešto orderio vertimo į vokiečių kalbą, paskui apie vidurdienį gavo dar vieną paklausimą prašant sukonkretinti įtarimus M.Golovatovui.

„Tai ir buvo padaryta. Orderis išverstas į vokiečių kalbą, išsiųstas ir pateikta įtarimų santrauka, išversta į anglų kalbą. Tai buvo padaryta iki 16 val. penktadienį“, – teigė D.Valys.

Tačiau prokurorui kyla įtarimų, kad įtariamąjį Austrija galėjo paleisti be teismo, pažeidžiant tarptautinės teisės principus.

„Sprendimas buvo priimtas pernelyg greitai. Manau, kad įtariamąjį jie tikrai galėjo laikyti 48 val., o tarptautinės sutartys leidžia tai daryti iki 18 ar net 40 parų“, – sakė D.Valys.

Teis už akių?

Europos arešto orderis dėl M.Golovatovo ekstradicijos buvo išduotas tik praėjusių metų spalį. D.Valys negalėjo paaiškinti, kodėl tokio orderio neprašė prieš tai buvę generaliniai prokurorai.

Tuo metu dabar, kai įtariamasis yra Rusijoje, generalinis prokuroras tegali pasiūlyti orientuotis į dabar Lietuvoje galiojantį leidimą už nusikaltimus žmogiškumui teisminį nagrinėjimą organizuoti įtariamiesiems nedalyvaujant.

Lietuvą papiktino austrų sprendimas nepraėjus nė parai po sulaikymo penktadienį paleisti Rusijos pilietį buvusį KGB karininką M.Golovatovą, kuris vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.

Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas tik dėl teisinių priežasčių, tačiau Lietuva įtaria, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. M.Golovatvas įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti.

Pirmadienį kaip reaguoti į Austrijos veiksmus paleidžiant M.Golovatovą tarsis Seimo Užsienio reikalų komitetas. Prie Austrijos ambasados vidurdienį rengiama protesto akcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius