Kontrolierė Edita Žiobienė apie Kedžio ir Jonaičių bylas: žurnalistai ir patys turi atsirinkti, kaip nepadaryti vaikui neigiamo poveikio

Vadinamosios Kauno pedofilijos bylos atveju kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbė Drąsiaus Kedžio nepilnametės dukters asmens duomenis, rodė mirusio D.Kedžio atvaizdus. Dar daugiau pažeidimų, anot Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, buvo Jonaičių bylos atveju.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia, kad priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, apskritai žiniasklaidoje tokių pažeidimų sumažėjo, bet pasitaiko išskirtinių atvejų.

Anot kontrolierės, už žiniasklaidoje pasirodančią netinkamą informaciją dažnai būna atsakingi vaikų tėvai arba globėjai, taip pat žurnalistai. Šie, E.Žiobienės teigimu, turėtų atsirinkti, ką galima ir ko negalima skelbti.

„Įstatyme pasakyta, kad negalima filmuoti, fotografuoti vaiko be tėvų ar įstatymo atstovų sutikimo. Esame turėję, kai dar buvau Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, tokią situaciją, kai Jonaičių vaikai buvo nufotografuoti karstuose, ir tada redaktorius sakė „bet tėvai sutiko, kad tai būtų daroma“, – BNS sakė inspektorė. Negalima filmuoti, fotografuoti vaiko be tėvų ar įstatymo atstovų sutikimo.

„Tas tėvų arba įstatymo atstovų vaidmuo irgi toks keistas. Sakykime, lygiai taip pat Kauno atveju lyg būtų, kad globėja gali leisti vaiką filmuoti ir fotografuoti. Šiuo atveju labai sunku pasverti, bet tikimasi ir iš žurnalistų, kad jie adekvačiai vertins situaciją ir adekvačiai atsirinks, kad vaikų nebūtų daromas neigiamas poveikis“, – pridūrė ji.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija pirmadienį, be kitų klausimų, svarstys Kauno teisėjos Neringos Venckienės elgesį, kai ji galimai viešino informaciją apie mažametę D.Kedžio dukrą ir leido ją filmuoti.

E.Žiobienė įsitikinusi, kad vaikui neigiamą poveikį padaryti labai lengva: „Vaikas daug jautresnis ir jo aplinka daug jautresnė.“