„Iš šių metų tyrimo matome, jog nacionaliniame lygmenyje tendencijos yra tikrai teigiamos ir Baltijos šalys padarė bene didžiausią progresą. Tai lėmė ir iniciatyvos vyriausybiniame lygmenyje, ir glaudesnis bendradarbiavimas su Europos Sąjungos institucijomis, kuriose antikorupcijos politika turi gilias tradicijas. Vis dėlto, jeigu vertintume įmonės lygmenį – jame vis dar matome daug spragų: tik mažiau nei pusė apklaustų įmonių turi pasitvirtinę korupcijos ir sukčiavimo prevencijos politikas ar etikos kodeksus (41 proc.), kai pasaulio šalių vidurkis beveik dvigubai didesnis. O ir tos, kurios tokias politikas turi, mažai kontroliuoja kaip jų laikomasi“, – sakė Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės „EY” neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus vyr. darbo grupės vadovas.
Daugiau kaip kas ketvirtas (28 proc.) respondentas Baltijos šalyse pateisino ir bent vieną iš kelių neetiškos veiklos būdų.
„Daugiau kaip kas ketvirtas (28 proc.) respondentas Baltijos šalyse pateisino ir bent vieną iš kelių neetiškos veiklos būdų: pramogas, asmenines dovanas, mokėjimus grynaisiais ar finansinių ataskaitų iškraipymą tam, kad būtų gauta tam tikros naudos verslui – pasiguosti galime nebent tuo, kad kitose Vidurio Rytų Europos rinkose šie rodikliai dar aukštesni. Baltijos šalyse ypač dominuoja asmeninės dovanos arba pramogos, skirtos laimėti arba išlaikyti sandoriui (atitinkamai 19 ir 17 proc.)”, – tyrimą komentavo L. Jurkonis.
Pasak jo, tik pusė respondentų atsakė, jog įmonės vadovybė yra aiškiai apibrėžusi savo skaidrumo politiką (tuo tarpu, kai pasaulio mastu šio rodiklio vidurkis yra 81 proc.) ir tik kiek daugiau kaip trečdalis (36 proc.) turi aiškias nuobaudas už neleistinus veiksmus (palyginti su pasaulio vidurkiu – 72 proc.). Dar rečiau Baltijos šalyse skiriamos realios baudos – tik 14 proc. įmonių buvo paskyrusios baudas už įmonės vidaus tvarkų ir procedūrų pažeidimus bei neetišką elgesį.
Prevencijai taip pat neskiriama daug dėmesio – Baltijos šalyse tik 26 proc. respondentų atsakė, jog jiems teko dalyvauti antikorupcijos mokymuose. Pastebima, jog šis rodiklis atvirkščiai proporcingas reikalavimui sumokėti kyšį – Baltijos šalyse su tokia situacija susidūrė 13 proc. apklaustų įmonių vadovų. Palyginimui, išsivysčiusiose šalyse, kur dalyvavimo anti-korupcijos mokymuose rodiklis yra 58 proc., su kyšio reikalavimu versle teko susidurti vos 3 proc. įmonių.
Pasak „EY“ eksperto, viena iš priežasčių, kodėl korupcijos ir sukčiavimo prevencijai neskiriamas deramas dėmesys yra ta, jog realus sukčiavimo lygmuo įmonėje dažnai nėra žinomas - sistemų, padedančių identifikuoti tokius pažeidimus Baltijos šalyse taip pat yra mažai – tik apie ketvirtadalis įmonių (26 proc.) atsakė turinčios atitinkamas sistemas, įrankius ar procesus, tuo tarpu išsivysčiusiose rinkose priežiūros mechanizmus turi daugiau nei pusė (58 proc.) įmonių.
Internetiniai nusikaltimai – neįvertinta grėsmė
Kita svarbi tyrimo atskleista tendencija – internetiniai nusikaltimai yra reali ir nuolat auganti grėsmė. 49 proc. respondentų Baltijos šalyse elektroninius nusikaltimus įvardino kaip labai aukštą arba gana aukštą riziką. Šis rodiklis yra panašus ir kitose rinkose.
„Nepaisant reguliariai žiniasklaidoje mirgančių antraščių apie jau įvykusius įsilaužimus į tam tikras elektronines sistemas ir jų sukeltus nuostolius, tik pusė įmonių vadovų tai mato kaip grėsmę – tai rodo, jog šios rizikos tikimybė ir žala nėra adekvačiai vertinama“, – sakė „EY“ atstovas.
49 proc. respondentų Baltijos šalyse elektroninius nusikaltimus įvardino kaip labai aukštą arba gana aukštą riziką.
Baltijos šalys nuo kitų šalių išsiskyrė ir tuo, kur jie mato didžiausių grėsmių šaltinį. Jeigu išsivysčiusių šalių rinkos didžiausią grėsmę mato iš įsilaužėlių, vadinamųjų „hacktyvistų“, tai Baltijos šalys didžiausią grėsmę mato konkurentuose – 42 proc., tuo tarpu įsilaužėlius kaip grėsmę įvardijo 34 proc. mūsų respondentų (palyginti su 50 proc. iš išsivysčiusių rinkų arba 48 proc. bendru vidurkiu).
Pasaulinis „EY“ korupcijos ir sukčiavimo situacijos tyrimas buvo atliktas 59 šalyse, apklausiant 2700 įmonių vadovų, Baltijos šalyse buvo apklausti 53 įmonių vadovai.
