Šiomis dienomis baigtas Kuršių nerijos auditas patvirtino, kad unikalų gamtos kampelį niokojančios blogybės, apie kurias ne kartą rašyta ir kalbėta, yra netgi daug rimtesnės, nei manyta. Vos trijų kilometrų pločio ir 90 kilometrų ilgio smėlio ruoželį naikina ne vien audringos Baltijos jūros bangos.
Valdininkai, įsikūrę šiltose vietose Klaipėdos apskrityje, Neringos savivaldybėje, Kultūros paveldo departamente ir gaunantys ne tik atlyginimus, bet ir įvairiausius priedus, nesuka galvos, kaip apsaugoti Kuršių neriją nuo gamtos stichijos ir žmonių gobšumo.
Netikrino
Auditoriai nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004–2008 metais netinkamai vykdė valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą: nepagrįstai priimdavo sprendimus, blogai tvarkė dokumentus, nesiekė prevenciškai išsiaiškinti pažeidimų iki statybos pradžios, nevykdė inspektavimo etapais, kaip numatyta teisės aktuose, nekontroliavo poilsio namelių statybos, naudojimo ir įteisinimo, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ir net daugiau negu pusę (54 proc.) teritorijų planavimo dokumentų patikrinimų atliko pavėluotai.
O štai ir rezultatai. 2005 metais Aplinkos ministerijos pavedimu patikrinus Neringos savivaldybės patvirtintus detaliuosius planus, nustatyta daug pažeidimų. Todėl Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros yra inicijavusios 40 teisminių procesų dėl Kuršių nerijoje išduotų neteisėtų administracinių aktų panaikinimo. 30 bylų jau išnagrinėtos, 14 jų atveju teismo sprendimai įsiteisėję.
Nauja našta valstybei?
Kuršių nerijoje per porą mėnesių turi nebelikti šešių neteisėtų statybų padarinių. Tokius raštus iš Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Aplinkos ministerijos gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Apskritis turės įteikti neringiškiams raginimus griauti neteisėtus statinius. Tačiau jų savininkai neketina lengvai pasiduoti, grasina, kad bylinėsis Strasbūro teisme su Lietuvos valstybe, nes jų rankose – valdininkų parašais ir antspaudais patvirtinti dokumentai, leidžiantys statybas.
„Jei teismai pripažins, jog statiniai buvo pastatyti dėl neteisėtų institucijų sprendimų, ir statinių savininkams priteis kompensuoti žalą, tuomet ją turės atlyginti kaltininkai teismų nustatyta tvarka", – mano Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktorė Giedrė Švedienė.
O kaltininkė šiuo atveju gali būti valstybė, nesugebanti tinkamai kontroliuoti savo sukurtų valstybinių įstaigų ir jų darbuotojų veiklos.
Viršininkų palikimas
40 bylų teismuose ir milijonai litų, kurie gali dar labiau patuštinti šalies biudžetą, – tai buvusios Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės palikimas. Ištikima socialdemokratų bendražygė nenuskriaudė ir savęs: palikdama solidų postą ji jau turėjo dailų namelį Giruliuose, Skautų gatvėje Nr. 32, kur V.Lukošienei valdant apskritį buvo įkurtas ir tvora aptvertas rezervatas pajūrio turtingiesiems. Jai sutikus šis valstybei priklausantis sklypas 99 metams išnuomotas kotedžus pastačiusiai bendrovei.
Tačiau kotedžų savininkai neilgai mokėjo valstybei mokesčius. 2008 metų liepą kurortinėje zonoje esanti valstybinė žemė jiems buvo parduota. Žemė Giruliuose, Skautų gatvėje, parduota kotedžų savininkams tada, kai Klaipėdos apskričiai vadovavo Vytautas Rinkevičius, kuris ir pats turi interesų šiame kvartale. Skautų gatvės 24-asis namas įregistruotas jo uošvės, 76 metų rietaviškės Stasės Gailienės, vardu. Suprantama, kodėl V.Rinkevičius skubėjo parduoti valstybinę žemę uošvei ir kaimynams, kol dar buvo nesibaigusi jo kadencija apskrityje.
Jei V.Rinkevičius taip energingai būtų domėjęsis ir kitomis apskrities veiklos sritimis, čia nebūtų buvę pridaryta tiek pažeidimų. Auditoriai nustatė, kad ypač blogai vykdyta statinių projektavimo priežiūra: 2006–2008 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracija iš 65 Neringos savivaldybės išduotų statybos leidimų patikrino tik du statinio techninius projektus, nors per ketvirtį rekomenduojama patikrinti iki 5 proc., bet ne mažiau kaip 5 projektus.
Valdo kempingą ir apskritį
Privačių interesų pajūryje turi ir dabartinis apskrities vadovas Arūnas Burkšas, valdantis 100 proc. UAB „Nidos kempingas" akcijų bei svajojantis apie naujas statybas Nidos paplūdimyje. Ilgametis valstybės, vėliau savivaldybės įmonės „Neringos komunalininkas" vadovas ir Neringos tarybos narys A.Burkšas sugebėjo Parnidžio kopos papėdėje pastatyti privatų viešbutį ir gauti tam visus leidimus.
2008-ųjų gruodį jis, primygtinai reikalaujant Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui, paskirtas Klaipėdos apskrities viršininku, nors niekam nebuvo paslaptis privatūs A.Burkšo interesai apskrityje. Į apskrities viršininko sostą šis žmogus sėdo turėdamas 2,38 mln. litų vertės turto ir 3,348 mln. litų paskolą, kurios tikrai nesugebės atiduoti iš atlyginimo.
Apskrities viršininko algos A.Burkšui nepakaktų net palūkanoms padengti, o ką jau kalbėti apie paskolos grąžinimą. Ar tokia jo finansinė padėtis nekelia pavojaus visai apskričiai?
Gamta nerūpi
Rūpindamiesi savo kotedžais ir žemės sklypais apskrities viršininkai visai apleido tas sritis, kurioms pirmiausia turėjo skirti daugiausia dėmesio. Auditoriai nustatė, kad Kuršių nerijos naudojimas ir apsauga nesubalansuoti, nes šios teritorijos administravime dalyvaujančių valstybinių institucijų veiksmai skiriasi. Iki šiol nėra bendros nuomonės dėl jos naudojimo galimybių ir planavimo, naudojimo režimo nustatymo ir ūkinės veiklos plėtojimo.
Kuršių nerijos UNESCO pasaulio paveldo nominacijoje teigiama, jog šiam gamtos kampeliui itin pražūtingi lankytojų srautai. Generaliniame plane nurodyta, kad Neringos paplūdimių zonos rekreacinis talpumas yra 9,9 tūkst. žmonių vienu metu, per metus – iki 308 tūkstančių, per dieną – iki 4,1 tūkst. lankytojų, gyvenvietėse – 10–11 tūkst. žmonių.
Realiame gyvenime viskas yra kitaip. EUCC Baltijos biuro 2006 metais atliktos analizės duomenimis, į Kuršių neriją per metus perkeliama 2 mln. lankytojų (įskaitant tranzitinius, vienadienius ir nakvojančius turistus), iš jų maždaug 0,7 mln. keliauja į Neringą, o apie 1,3 mln. lieka šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje.
2006-ųjų monitoringo rezultatai rodo, kad lankytojų srautai jau daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl keičiasi mikroreljefas ir paties Didžiojo kopagūbrio reljefas, Pajūrio apsauginis kopagūbris, pajūrio palvė, Naglių gamtos rezervato pilkosios kopos yra apimtos rekreacinės digresijos.
Trokšta statyti
Neringos savivaldybė, kuriai turizmas – pagrindinė ūkio šaka ir didžiausias pajamų šaltinis, nepaisydama nieko planuoja gausybę naujų statybų. Jei tik gaus leidimus, o tokia tikimybė padidėjo apskričiai pradėjus vadovauti statybų Kuršių nerijoje entuziastui A.Burkšui, Neringoje atsiras naujų viešbučių, sanatorijų, vandens sporto ir sveikatingumo kompleksų, paplūdimio priežiūros kompleksų ir t. t. Savivaldybė planuoja bendrą automobilių statymo vietų skaičių didinti nuo 2300 iki 3700, o aikštelių užimamus plotus – nuo 5 iki 9,7 hektaro.
Marių krantams – biudžeto ašaros
Nuo 2004 metų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymu ir Pajūrio juostos tvarkymo programa 2008-2013 metams, pajūrio juostos tvarkymu užsiima Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Ji rengia viešuosius konkursus, sudaro rangos darbų sutartis, kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sutartys, ir atlieka kitus organizacinius darbus.
2004-2008 metais buvo organizuoti Kuršių nerijos Baltijos jūros krantų tvarkymo darbų viešieji pirkimai: 2004 metais – už 323 181 litą, 2006-aisiais – už 280 000 litų, 2007-aisiais – už 309 573 ir 34 918 litų, 2008 metais – už 285 753 litus. Tačiau konkursus laimėjusios įmonės pačios darbų nevykdė. Juos pagal subrangos sutartį atlieka Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Kam reikalingi tokie konkursai, jei krantams tvarkyti skirtos lėšos išsibarsto tarp konkurso laimėtojų, o darbai pradedami pavėluotai, kai prasidėjus rudeninėms audroms nebėra prasmės tvirtinti krantų? Nors būtų racionalu pajūrio apsauginio kopagūbrio nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą priskirti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai Kuršių nerijos dalyje, o VĮ Kretingos miškų urėdijai – pajūrio juostos Klaipėdos–Šventosios ruože, bet ne apskričiai, tuo klausimu parengtas Vyriausybės nutarimo projektas iki šiol nėra priimtas.
Vietoj gūžtos – lizdas?
2010 metų liepos 1 dieną apskritys, tarp jų ir Klaipėdos, turėtų būti likviduotos. Biurokratinė oazė, tapusi paspirtimi apsukruoliams, sugebėjusiems pasinaudoti apskritims suteiktomis teisėmis, išnyks. Bet ar vietoj jos neatsiras kita, nė kiek ne geresnė? Ar valstybė, tiek metų puoselėjusi biurokratų gūžtas, kurios nevykdė joms deleguotų funkcijų, sugebės sukurti naują, darniai veikiančią sistemą?
