„Ta gėda, už kurią reikia prašyti atleidimo – tai, kad mes iki šiol vengiame žodžio „okupacija“, kuomet kalbame apie Baltijos šalis. Mes vis ką nors veidmainiškai išsigalvojame, ką nors tokio, kas išvaduoja mus nuo būtinybės ištarti šiuos žodžius ir oficialiu lygiu atsiprašyti. O be to neįmanomi nuoširdūs, geri santykiai“, – iškilmingame Seimo posėdyje sakė S.Kovaliovas .
Jis dar sykį prašė atleidimo už „begėdišką, veidmainišką nieko neveikimą. „Atleiskite už tai, kad mes pakenčiame savo nelegitimią valdžią, atleiskite mums už tai, kad pas mus yra politinių kalinių ir kad vyksta politiniai teismo procesai, o politinių kalinių vis daugėja“, – sakė S.Kovaliovas.
„Ir mes veidmainiškai nepastebime to, mes leidžiame sau taikstytis su tuo. Nereikia manyti, kad tai liečia tik Rusiją. Aš netikiu, kad imperinių siekių recidyvai galėjo iššaukti karinius įsiveržimus. Ne, nėra jau tos jėgos ir pasaulis jau kitas, tačiau moralinė tos chamiškos netvarkos, kuri vyksta mano šalyje, prasmė yra visur. Ir tai liečia ne tik mus, tai liečia ir jus. Jūs grįžote į Europą, į savo namus. Ir aš manau, kad ten, Europoje, jūs prisiminsite ir savo kaimynus“, – sakė S.Kovaliovas.
Jis pridūrė, kad savo šalies ir tautos garbei turįs pasakyti, kad 1991–ųjų sausio 14 d. Maskvoje į gatves išėjo maskviečių minios. „Daugelis suskaičiavo pusę milijono, aš manau, kad, ko gero, niekas negali tiksliai paskaičiuoti, kiek buvo tuomet demonstrantų, – pasakojo S.Kovaliovas. – Aš manau, kad buvo šiek tiek mažiau, tačiau garantuoju, jog buvo daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Ir jie užkirto kelią toliau plėtotis smurtui Vilniuje, taip pat ir Rygoje bei Taline. Ir tai nėra vienintelis stebuklas, kuris įvyko mano šalyje“.
Dar vienas stebuklas, anot S.Kovaliovo, įvyko tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. „Deja, šių stebuklų kol kas daugiau ir nebuvo“, – baigdamas savo kalbą sakė S.Kovaliovas.
