„Džiugu gerą žinią išgirsti tarp visų šitų kreivų veidrodžių karalysčių. Malonu, kad ir valdžioje yra žmonių, kurie supranta ir vertina viską adekvačiai“, – 15min.lt prezidentės pasisakymą įvertino J.Panka.
Pasak jo, šūkis „Lietuva – lietuviams“ niekaip nesijęs su nacistine Vokietija, jis nėra nukreiptas prieš kitų tautybių asmenis, todėl bus skanduojamas iš šiųmetėse eitynėse.
„Dėl šūkio „Lietuva – lietuviams“ prieš dvejus metus ir aš sakiau, kad reikia koncentruotis į antrąją jo dalį „lietuviai – Lietuvai“, nes jis yra antiemigracinis šūkis, kad lietuviai Lietuvai yra ypatingai reikalingi. Šūkis „Lietuva – lietuviams“ liks ir šių metų eisenoje. Tas šūkis su jokia Vokietija nesiasocijuoja ir, aš manau, kad „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“ yra tvarkingas, patriotinis šūkis, nesakant, kad Lietuva tik lietuviams, nes mes pripažįstame ir gerbiame lojalias tautines mažumas“, – aiškino J.Panka.
Ketvirtadienį jis dalyvo Tolerancijos centre vykusio dokumentinio filmo „Susitikimas su nacionalistais“ premjeroje ir diskusijoje apie stiprėjančias radikaliojo nacionalizmo nuotaikas Lietuvoje.
Diskusijoje J.Panka tikino, kad jo vadovaujama organizacija jokiu būdu nėra nacionalistinė blogąja prasme ar, tuo labiau nacistinė.
„Gaila, kad neturime termino „lietuvietis“, kuri atsprindėtų visus lojalius valstybei Lietuvos piliečius", – sakė J.Panka.
„Mes ne kartą atsiribojome nuo nacių. Ar galima labiau atsiriboti nei žygiuojant Paneriuose, pagerbiant žydų aukas? galiu ir dar kartą atsiriboti, bet netikiu, kad tai padės" – pridūrė jis.
Dirbtinis politkorektiškumas?
Savo ruožtu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris tikino dabartiniuose nacionalistinių eitynių elgsenos pokyčiuose matąs daug apsimestinio politkorektiškumo, o realiai ir toliau skelbiamas diskriminuojančias, rasistines idėjas.
„Ar pakanka šiek tiek pakoreguoti šūkius ir mes jau turėsime kitas jėgas?“, – klausė Markas Zingeris.
Jo nuomone, filme buvo aiškiai parodyta, kad nacionalistiniai judėjimai Lietuvoje jau veržiasi į valdžią ir stengiasi pasinaudoti demokratija, kad paskui galėtų „esant reikalui užsmaugti tą pačią demokratiją".
Ar pakanka šiek tiek pakoreguoti šūkius ir mes jau turėsime kitas jėgas? – klausė Markas Zingeris.
Politologas A.Medalinskas piktinosi, kad Tolerancijos centro parengtame filme pernelyg sutikrštinamos spalvos, demonstruojant nacionalistinius, fašistinius simbolius, rasistines idėjas.
„Pasijutau, kaip sovietų okupacijos laikais, kai Sąjūdis buvo vadinamas buržuaziniais nacionalistais", – teigė jis.
Pasak A.Medalinsko jaunimui negalima drausti mylėti tėvynės ir demonstruoti savo tautiškumą, kai jis nėra priešprieša kitoms tautoms. Tuo tarpu tuos išsišokėlius, kurie eitynėse skanduoja rasistinius šūkius, pasak politologo, turėtų tramdyti ir iš eitynių pašalinti policija.
Į kurią pusę eis – nežino
Pirmadienį rengiamoms eitynėms Vilniaus savivaldybė iki šiol nėra išdavusi leidimo. Teismui nusprendus, kad eitynės gali vykti kitose Vilniaus vietose, jei Gedimino pr. tuo metu vyks kiti renginiai, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga pirmadienį savivaldybės paprašė leisti eitynes organizuoti Pilies ir Vokiečių gatvėse.
„Gyvenime dar taip nėra buvę, kad savivaldybė šitaip spjautų į įstatymus. Pagal įstatymą jie turėjo per tris dienas mums atsakyti ir suderinti vietą ir laiką, bet aš išgirdau tik mero Artūro Zuoko pareiškimą, kad leidimo nebus. Įstatymas dėl to teisės vienasmeniškai spręsti merui nesuteikia“, – piktinosi J.Panka.
Pasak jo, piktina tai, kad prašymas, kuris savivaldybei buvo įteiktas pirmadienį, antradienį dar nebuvo pasiekęs antro savivaldybės aukšto.
„Iš pirmo aukšto į antrą jis per parą nenukeliavo, nors įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad atsakymas turi būti duotas per tris dienas“, – pasakojo J.Panka.
Julius Panka: žmonės 15 val. rinksis Katedros aikštėje, o 16 val. vyks eisena.
Negavus savivaldybės leidimo eitynėms, pasak Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko, žmonės vis tiek 15 val. rinksis Katedros aikštėje, o 16 val. vyks eisena.
„Į kurią pusę ta eisena pajudės aš tikrai nežinau, gal horoskopuose kas nors parašys“, – juokavo J.Panka.
Jis pabrėžė, kad į šias eitynes visi sueina savanoriškai, skirtingai nei į Vilniaus miesto rengiamą eiseną, kur, pasak J.Pankos, „darželių kolektyvai bus suvaryti jėga".
Leidimo sostinės centre žygiuoti prašoma 5 tūkst. žmonių.
Vilniaus savivaldybė yra teigusi, kad sprendimas dėl leidimo bus priimtas ne anksčiau kaip penktadienį, kai rinksis speciali komisija, kuri nagrinėja visus prašymus eitynėms, piketams.
Eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje vyksta kasmet. Pernai jose dalyvavo apie 900 žmonių. Nešina trispalvėmis, minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, bet sulaukė kritikos dėl tokių šūkių kaip „Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimo eisenoje.
Lietuva kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės Atstatymo Aktą, kuris sugrąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios sovietų okupacijos.
