„Mes po ketverių metų kritimo vėl turime augimą absoliučiais skaičiais ir ne kritimą procentiškai, – teigė ministras. – Dėsiu pastangas, kad augimas išliktų.
Yra sudėtingi metai dėl finansinės drausmės ir euro įsivedimo, įsipareigojimų, kuriuos konstatavo KT ir kuriuos reikia įvykdyti. Neturiu ženklų, kad atsisakytume pradėti kėlimą, klausimas, kaip sparčiai tai padaryti. Tikslas 2016 metais turėti 1 proc. nuo BVP (finansavimą – red. past.) aiškus.“
Anot J.Oleko, kiti metai bus sudėtingi, visų pirma dėl KT sprendimo, kuriam įgyvendinti reikės nemažų išlaidų.
„Tikrai turėsime augimą kitais metais, gal nebus 100 ar 200 milijonų, bet jis bus, – tikino jis. – Pažiūrėsime, ar negalime pasinaudoti kitomis galimybėmis. Kalbuosi ir su finansų ministru, ir su premjeru, kad užfiksuotume tą siekį. Seime lengviau. Kai būni valdžioje ir planuoji ne 0,5, bet 0,2 proc., o perėjęs į opoziciją ragini didinti, nelabai korektiška.“
Juozas Olekas: „Yra sudėtingi metai dėl finansinės drausmės ir euro įsivedimo, įsipareigojimų, kuriuos konstatavo KT ir kuriuos reikia įvykdyti. Neturiu ženklų, kad atsisakytume pradėti kėlimą.“
Ministro teigimu, papildomos lėšos leistų sukurti geresnes tarnybos sąlygas, sustiprinti karių motyvaciją. Menkas finansavimas esą trukdo glaudžiau ir efektyviau bendradarbiauti, modernizuoti krašto apsaugą.
Atlyginimus teks grąžinti į buvusį lygį
Kaip žinoma, liepą KT pareiškė, kad per sunkmetį valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją. 2009-ųjų viduryje esą buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti, bet ne priedus.
Nutarimo įsigaliojimą KT atidėjo iki spalio 1 d. Jei iki to laiko nebus priimti atitinkami įstatymai, turi įsigalioti iki krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.
Finansų ministerija pasiūlė nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo.
Premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu pažymėjo, kad įgyvendinant KT sprendimą atkurti valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, gali tekti mažinti valdininkų skaičių.
JAV diplomatė: reikia bent 1,2 proc. BVP
Kaip portalą 15min.lt informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), jai šiemet buvo skirta 924,6 mln. Lt – šiek tiek mažiau, nei buvo įrašyta pradiniame projekte.
Pernai planuota, kad Latvijos gynybos ministerijos biudžetas šiemet sieks apie 158 mln. latų (784 mln. Lt) arba 1,4 proc. BVP, o Estijos – 361,4 mln. eurų (1,2 mlrd. Lt) arba 2 proc. BVP.
Anne Derse: „2 proc. nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP.“
Lietuvoje ši dalis sudaro 0,77 proc. Tikimasi, kad 2014-aisiais krašto apsaugos finansavimo dalis nuo BVP procentine išraiška bus ne mažesnė, o absoliučiais skaičiais padidės keliomis dešimtimis milijonų litų. Tikslūs skaičiai bus žinomi tik po kitų metų biudžeto svarstymo Vyriausybėje.
Iš trijų Baltijos valstybių 2013 m. labiausiai gynybos biudžetą planuoja didinti Latvija, mažiausiai – Lietuva. Estai paskelbė siekį ateityje toliau didinti gynybos finansavimą.
Pernai pavasarį devynios partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 m., kuriuo įsipareigojo kasmet tolygiai didinti gynybai skiriamas lėšas ir ilgainiui siekti, kad jos sudarytų 2 proc. BVP. Panašiai buvo susitarta ir 2004-aisiais, kai vienuolika partijų įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnę dalį, bet šis tikslas nebuvo įgyvendintas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prieš pusantrų metų paragino 2013 m. biudžete krašto apsaugai skirti bent 1 proc. BVP: „Deja, 2009 m. dėl krizės sumažėjusi gynybai skiriama BVP dalis neleidžia plėtoti karinių pajėgumų. Todėl komitetas ragina būsimajame biudžete krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 1 proc. nuo šalies BVP ir yra pasiryžęs ieškoti plataus politinio sutarimo ilgainiui siekti, kad ši dalis būtų ne mažesnė kaip 2 proc.“
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./JAV ambasadorė Anne Elizabeth Derse atsisveikino su Lietuvos Krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene |
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 proc. BVP, nors NATO narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc.
Pavyzdžiui, baigdama darbą JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Derse paragino Lietuvą padidinti gynybai skiriamas išlaidas, nes dabartinis finansavimas silpnina esamą saugumo parengties lygį.
„Šis skaičius (2 proc. – red. past.) nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP. Norint padidinti pajėgumus ginti savo šalį ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos misijos, reikia išleisti daugiau. Dėl šios priežasties NATO nusprendė skirti 2 proc.“, – kalbėjo diplomatė.
