Sostinėje Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, vidurdienį įvyko iškilminga Savanorių pajėgų vėliavų būrių rikiuotė. Dalyvauti renginyje kviesti oficialūs valstybės vadovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, visuomeninių ir pilietinių organizacijų ir asociacijų atstovai.
Pagal jau susiklosčiusią tradiciją iškilmingos rikiuotės metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė geriausios Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopos vadui įteikė pereinamąjį apdovanojimą – atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Pirmasis valstybės vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis savanoriais pavadino visus sąmoningus Lietuvos piliečius patriotus.
„Visi Lietuvos sąmoningi piliečiai patriotai, suprantantys, kas tai yra turėti savo valstybę arba jos neturėti, visi yra savanoriai, kurie stoja į postus, kada reikia, o galų gale ir kiekvieną dieną supranta, kur yra ir kam yra. Žinoma, jūs, savanorių pajėgos, esate pavyzdiniai, esate matomi, ir jūs turite visada būti pavyzdiniai. To jums nuoširdžiai linkiu“, – kreipdamasis į savanorius prie parlamento rūmų sakė V.Landsbergis.
Vėliau iš istorinės patrankos buvo iššauti trys šūviai – Lietuvos valstybei, kariuomenei ir savanorių pajėgoms.
1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba 1998 metais buvo reorganizuota į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), kurios tapo sudėtine kariuomenės dalimi. 2003 metais KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.
Dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro penkios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją, ir LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 4700 karių savanorių ir apie 650 profesinės karo tarnybos karių.
