Kraujo centrai dėl ligoninės užsakymo kausis teisme

Paskutinės minutės užsakymas

Nuo šių metų Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas, norinčias vykdyti neskelbiamas derybas, gauti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimą.

Tačiau užbėgdama įstatymo pakeitimų įsigaliojimui už akių Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė derybas dėl kraujo įsigijimo baigė prieš pat Naujuosius metus – gruodžio 28 dieną.

Be to, NKC  įtarimus, kad užsakymas buvo neskaidrus, kelia ir tai, kad, pagal įstatymus, neskelbiamos derybos gali būti skelbiamos tik išimtiniais ypatingos skubos atvejais arba tada, kai kiti tiekėjai techniškai negali įvykdyti užsakymo. Tačiau kraujo komponentai identiškai paruošiami visose Lietuvoje veikiančiose kraujo donorystės įstaigose, o ypatingos skubos atvejo – stichinės nelaimės, dėl kurios staiga būtų prireikę tokio kiekio kraujo, taip pat nebūta, mano NKC.

Negana to, klausimų kelia ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės sprendimas sudaryti sutartį už 1, 479 mln. litų. Atsižvelgdamas į tai, kad per visus 2011 metus, pagal sutartį su  NKC, ligoninė įsigijo kraujo komponentų už 716,3 tūkst. litų, NKC mano, kad dabartinė sutartis apims ne vienerių, kaip įprasta, o kone dvejų metų laikotarpį.

VPT nesusidomėjo

Įžvelgdamas galimą korupciją ir konkurencijos ribojimą NKC, vadovaujamas Vytenio Kalibato, apskundė pirkimą VPT.

„Tokiu būdu yra ne tik pažeidžiami imperatyvūs viešųjų pirkimų principai (tokie kaip skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo), ribojama konkurencija, bet kartu sudaromos prielaidos perkančiajai organizacijai kraujo komponentus įsigyti galbūt brangiau“ , – rašoma NKC skunde VPT. 

Tokiu būdu ribojama konkurencija – mano NKC.

Tačiau VPT skubotas kraujo pirkimas nesudomino. NKC iš VPT vadovo Žydrūno Plytniko sulaukė tik trumpučio atsakymo, kad minėtos derybos „nebuvo atrinktos įvertinti“.

Todėl NKC neliko nieko kita, kaip Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės sprendimą vykdyti kraujo komponentų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu skųsti Vilniaus apygardos teismui.

Sutartį nutraukė vienašališkai

Savo ruožtu Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė neigia, kad neskelbiamos derybos buvusios neteisėtos. Atsiliepime į NKC ieškinį teismui ligoninė rašo, kad neskelbiamų derybų būdu kraują pirkti buvo priversta tam, kad galėtų tinkamai gydyti ligonius tol, kol bus suorganizuotas atviras konkursas.

Anksčiau kraujo komponentus  Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pirko iš NKC, tačiau praėjusį lapkritį sutartis su V.Kalibato vadovaujamu centru ligoninės iniciatyva buvo nutraukta. Ligoninė aiškina sutartį nutraukusi, nes NKC vėluodavo pristatyti reikiamą kiekį kraujo komponentų.

„NKC nuolat pažeidinėdavo sutartį. 2011 m. liepos mėnesį pristatė tik 41 % užsakyto kraujo ir jo komponentų kiekio, 2011 m. rugpjūčio mėnesį – 23,41 %, o 2011 m. rugsėjo mėnesį pristatė tik 51 % užsakyto kraujo ir jo komponentų kiekio. Dažnai susiklostydavo tokia situacija, kad užsakymai būdavo pateikiami telefonu, tačiau NKC komponentų išvis nepristatydavo“, – teigiama ligoninės atsiliepime į ieškinį.

Pats NKC kategoriškai atmeta tokius kaltinimus. Pasak jo, vadovaujantis 2011-03-10 sutartimi, per vienerius metus ligoninė planavo nupirkti „iki 2900 vienetų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale“.

Tačiau NKC teigimu, jis iki 2011 metų lapkričio 30 dienos pristatė 3091 vienetų eritrocitų be leukocitų-trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale – tai yra per 8 mėnesius įvykdė visus vienų metų įsipareigojimus.

„Manytume, jog tokiais teiginiais, kad neva NKC nevykdė savo įsipareigojimų, iš tikrųjų bandoma slėpti savo ligoninės kraujo komponentų poreikio planavimo trūkumus“, – teigia NKC.

Kraujo reikia vis daugiau

NKC įtaria, kad iš KDC pirkdama kraujo komponentų už 1,479 mln. litų ligoninė ketina apsirūpinti krauju ne vieneriems metams.

Tuo tarpu ligoninė tvirtina, kad tokią sumą išleis vos per keturis mėnesius – tai yra tol, kol paaiškės atviro konkurso laimėtojas.

Po tų vasaros tyrimų visi bijotų dabar kraują skiesti, – sako E.Kazlauskienė.

Pagal sutartį su KDC, ligoninė teigia nuo gruodžio 28 iki vasario 14 dienos jau įsigijusi 1185 vnt. kraujo komponentų beveik už 344 tūkst. litų.

„Patikėkite manimi, nei vienas kraujo maišelis nėra nurašomas. (...) Sudarydami planą kitiems metams mes visada orientuojamės į praėjusius metus, bet negalima numatyti, kiek iš tikrųjų jo reiks. Tendencija aiški, kad poreikis kasmet didėja apie 30 proc.“, – pažymėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujo centro skyriaus vedėja Emilija Kazlauskienė.

Abejoja kokybe

E.Kazlauskienė pripažįsta, kad pati ji nė nesiderėtų dėl galimybės pirkti kraują iš NKC, mat vis dar abejojanti šio kraujo centro tiekiamo kraujo kokybe. Tokie įtarimai ligoninės Kraujo centro vadovei kilo po to, kai praėjusią vasarą ji savarankiškai atliko kraujo kokybės tyrimus ir nustatė esą NKC tiektame kraujyje per maža hemoglobino.

Tačiau E.Kazlauskienės tyrimo objektyvumo nepatvirtino nei Sveikatos ministerijos atlikti tyrimai, nei  du kartus NKC kraujo kokybę tyrusi Valstybinio medicininio audito inspekcija.

E.Kazlauskienė pati tyrimų kartoti taip pat nebandė.

„Net nebandau dabar daryti. Manau, po tų vasaros tyrimų visi bijotų dabar kraują skiesti“, – pažymėjo pašnekovė.

E.Kazlauskienė sako, kad prastą kraujo kokybę NKC gali nulemti tai, kad kraujas imamas iš asocialų.

„Suprantate, aš Jums pasakysiu atvirai,  dvejus metus aš popiet iki vakaro pati išdirbau NKC kaip gydytoja, priimanti donorus, ir aš mačiau, kokio plauko eina žmonės. Aš tada šiurpau, man baisu būdavo“, – teigė pašnekovė.

Tačiau NKC tvirtina, kad niekada neimdavo kraujo iš žmonių, kai pirminis tyrimas parodo, jog jų kraujyje hemoglobino kiekis yra nepakankamas. Prastos NKC kraujo kokybės neužfiksavo jokie kiti tyrimai, išskyrus tuos, kuriuos savo iniciatyva atliko E.Kazlauskienė.

Tuo tarpu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje anksčiau veikusio donorystės centro, kuriam vadovavo E.Kazlauskienė, auditas yra parodęs, kad čia imtas kraujas ne visuomet būdavo tinkamai patikrinamas ir saugomas.

STT akiratyje

Primename, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) „Kraujo donorystės centro“, iš kurio neskelbiamų derybų būdu kraują perka ligoninė,  vadovui Artūrui Jonui Venslauskui yra pareiškusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu ir neteisėtu vertimusi ūkine, komercine veikla.

Kaip pranešė STT, įtariama, kad, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir neturint reikiamų leidimų parduoti kraujo plazmą, 2007–2009 m. buvo organizuotas neteisėtas šviežiai šaldytos kraujo plazmos (surinktos iš donorų) išvežimas iš Lietuvos į Austriją.

Išvežimo dokumentuose buvo nurodyta, kad kraujo plazma išvežama perdirbti, tačiau pagal įtarimus ji buvo parduota ir taip padaryta didelė žala valstybei – KDC į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą negrąžino daugiau kaip 700 tūkstančių litų donorų kompensacijoms skirtų biudžeto lėšų.

STT duomenimis, versdamasis šia veikla, KDC gavo beveik 6 mln. litų pajamų. KDC vadovas tokius STT įtarimus vadino nepagrįstais.