Tokią tvarką jau dvejus metus taiko eksperimente dalyvaujančios 5 šalies savivaldybės: Akmenės, Raseinių, Šilalės, Radviliškio ir Panevėžio.
Ne taupys, o naikins parazitavimą
Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, kitiems metams iš valstybės biudžeto Kretingos rajono socialinėms reikmėms lėšų skirta pagal 2012 m. išlaidas. Pernai įvairioms socialinėms išmokoms išleista per 8,5 mln. Lt: iš jų liūto dalis – 7,346 mln. Lt – ir atiteko pašalpoms, o 1,232 mln. Lt – kompensacijoms už būsto šildymą. „Kitąmet tam ketinama išleisti per 5,5 mln. Lt: socialinėms pašalpoms 4,588 mln. Lt, kompensacijoms už šildymą – 1 mln. Lt“, – sakė V. Domarkas.
Vadinasi, pati skirstydama pašalpas, Kretingos rajono savivaldybė ketina sutaupyti 3 mln. Lt, arba trečdalį anksčiau skiriamų pinigų.
Skaičiuojama, jog šiemet socialinėms reikmėms bus išleista apie 6 mln. Lt: iš jų pašalpoms – 4 mln. Lt, kompensacijoms už būstą ir kietą kurą – apie 2 mln. Lt.
„Mes nesieksime taupyti socialinių išmokų, bet sieksime, kad jos būtų paskirstytos sąžiningai: kad jas gautų tie, kuriems jų tikrai reikia, o ne tie, kurie įprato gyventi iš valdiškų pinigų. Žinome situacijų, kad pagal galiojančią pašalpos skyrimo mechanizmą, pritrūksta 2 Lt, ir ji neskiriama, nors šeima gyvena tikrai labai varganai. Ne paslaptis, kad ir dabar į Savivaldybę ateina pasipiktinę žmonės ir praneša apie nesąžiningus pašalpų gavėjus, išties materialiai besivartančius lyg inkstai taukuose“, – tikino V.Domarkas.
Stigs socialinių darbuotojų
Peržiūrėjus kiekvieną pašalpos gavėjo atvejį, V.Domarko žodžiais, realiai tikimasi sutaupyti bent 20 proc. nuo ankstesnių pašalpoms skiriamų sumų. Sutaupyti pinigai pasiliks Savivaldybėje.
„Stipriai finansiškai bus skatinami seniūnijų darbuotojai, nes ant jų pečių kris pagrindinis šio nelengvo darbo krūvis: jiems teks aplankyti kiekvieną pašalpą gaunančią šeimą, ištirti jų gyvenimo sąlygas ir greitai sureaguoti. Bus surašomi aktai bei rekomendacijos Socialinės paramos skyriui, kam skirti pašalpą, o kam – ne“, – būsimą tvarką apibūdino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.
Anot jo, Akmenės patirtis parodė, kad per pirmus tokio darbo metus gali iškilti ir gana rimtų ginčų, kurie nuveda net ligi teismų. „Kaimų seniūnijų darbuotojams talkins ir socialiniai darbuotojai, kurie lanko šeimas. Vaikščios ne po vieną, nes ir šeimose susiduriama su agresija. Kaimų seniūnijų darbuotojai geriausiai pažįsta šeimas, ir žinos, kaip pasirengti jas lankyti“, – kalbėjo meras J.Mažeika.
Rajono vadovai neslėpė maną, kad žengiant pirmuosius savarankiškus žingsnius tokioje jautrioje socialinio teisingumo srityje klaidų nebus išvengta.
Kretingos r. savivaldybės socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vadovė Danutė Blagnienė pabrėžė pagrindinį šio darbo sunkumą – darbuotojų stygių. „Kretingos rajono seniūnijose iš esmės dirba socialinių išmokų specialistai, trūksta socialinio darbo organizatorių: tik dviejose iš jų – Kretingos ir Darbėnų – tėra po kvalifikuotą socialinį darbuotoją. Be to, Kretingos rajonas ypatingas tuo, kad pusė gyventojų gyvena mieste, o kita pusė – kaime. Kaimiškos seniūnijos pagal teritoriją yra gana didelės, bus sunku pasiekti kiekvieną šeimą“, – tvirtino ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išlaidos socialinės paramos gavėjams Lietuvoje nuo 2004 m. nuolat didėjo. 2004 m. šioms reikmėms buvo skirta daugiau kaip 519 mln. Lt , o 2008 m. – per 892 mln. Sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir jau 2009 m. išmokų suma peršoko per 1 mlrd. 45 mln. Lt, 2010 m. ji siekė 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m. – jau daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt.
