Atsakydamas į BNS klausimus, Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus ekspertas perspėjo, kad tokie raginimai yra antikonstituciniai, jais kėsinamasi į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES), ir pabrėžė, kad mirties bausmė nesumažintų nusikalstamumo.
„Pasisakymai apie mirties bausmės grąžinimą yra demagogija. Ją būtų galima palyginti, pavyzdžiui, su siūlymu artėjant šildymo sezonui Lietuvoje padidinti vidutinę metinę oro temperatūrą 10 laipsnių, kad „Lietuvoje būtų šilčiau“. Teoriškai įmanoma, praktiškai neįgyvendinama. Ir net ir įgyvendinus, padariniai būtų baisūs“, – BNS sakė teisės daktaras G.Sakalauskas.
Pasak jo, tokiais lengvabūdiškais pasiūlymais bandoma suvaidinti aktyvumą vietoj esminių problemų sprendimo, pavyzdžiui, plėsti gydymosi galimybes narkomanams, jaunimui sudaryti daugiau galimybių provincijoje neslysti į kriminalinę karjerą ir prasmingai praleisti laisvalaikį vaikų dienos ir atviruose jaunimo centruose, pasiekti, kad atlikta laisvės atėmimo bausmė nebūtų vien atsėdėjimas, po kurio asmenys į laisvę išeina dar labiau degradavę, bet skatintų juos iš tiesų keistis, gerinti pagalbos tarnybų darbą.
Teisininkas pažymėjo, kad tokio dalyko kaip mirties bausmė Vakarų kultūros šalių erdvėje nebėra, o Lietuvos Konstitucinis Teismas mirties bausmę pripažino prieštaraujančia Lietuvos Konstitucijai.
Be to, mirties bausmės panaikinimą visais atvejais numato Lietuvos ratifikuotas ir 2004 metais įsigaliojęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 protokolas, kurią Europos Tarybos šalys 2002 metų gegužės 3 dieną pasirašė Vilniuje.
„Mirties bausmė skatina agresiją visuomenėje, ji yra labai brangi, ji neduoda siekto pasitenkinimo aukų artimiesiems, ji nemažina nusikalstamumo ir jai esant gyventojai nesijaučia saugesni, ji neleidžia ištaisyti klaidų, ji verčia konkrečius žmones vykdyti kito žmogaus sunaikinimą – visa tai ir dar daugiau žinoma iš gausybės kriminologinių tyrimų“, – sakė mokslininkas.
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnyje įtvirtinta, kad niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.
„Visos ES valstybės narės yra įsipareigojusios laikytis šių nuostatų ir praktiškai jas įgyvendinti. Lietuvos piliečiai savo valią dėl narystės ES išreiškė referendume, ji patvirtinta Lietuvos Respublikos Konstituciniu aktu. Taigi siūlymai grąžinti mirties bausmę yra antikonstituciniai, jais kėsinamasi ir į narystę ES“, – BNS teigė G.Sakalauskas.
Pasak jo, mirties bausmė nepadidintų saugumo visuomenėje.
„Mirties bausmė skatina agresiją visuomenėje, ji yra labai brangi, ji neduoda siekto pasitenkinimo aukų artimiesiems, ji nemažina nusikalstamumo ir jai esant gyventojai nesijaučia saugesni, ji neleidžia ištaisyti klaidų, ji verčia konkrečius žmones vykdyti kito žmogaus sunaikinimą – visa tai ir dar daugiau žinoma iš gausybės kriminologinių tyrimų“, – sakė mokslininkas.
„Mirties bausmės buvimas neatgraso nei nuo sunkiausių smurtinių, nei nuo kitų nusikaltimų. Apie gresiančią bausmę tiesiog negalvojama, apsvaigus nuo narkotikų – tuo labiau“, – teigė G.Sakalauskas.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje 2012 metais buvo užregistruotas mažiausias nužudymų skaičius per visą atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį – 199, o 1995 metais, dar nepaskelbus mirties bausmės moratoriumo, jų buvo 2,5 karto daugiau.
„Per šį laikotarpį sociologinių apklausų duomenimis Lietuvoje maždaug 30 proc. sumažėjo gyventojų, pasisakančių už mirties bausmę. Tokių tyrimų rezultatai reikšmingai priklauso nuo užduoto klausimo formuluotės – jei klausiama išsamiai aprašant kaltininko gyvenimo aplinkybes arba prašant įsivaizduoti, kad tai yra pažįstamas žmogus, pasisakančiųjų už mirties bausmę sumažėja iki visiško minimumo“, – teigė G.Sakalauskas.
Siūlymai grąžinti mirties bausmę parodo požiūrį į žmogų, požiūrį į turimą atsakomybę spręsti problemas, o ne imituoti jų sprendimą, požiūrį į rinkėjus, kurie laikomi paprasčiausiais kvaileliais, kuriems galima kabinti makaronus apie bet ką, kad ir apie mirties bausmės grąžinimą ar tariamą jos galią sumažinti smurtą mūsų visuomenėje“, – sakė kriminalistas.
Darbo partijos atstovas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas trečiadienį pareiškė, kad reikėtų labai rimtai pagalvoti apie mirties bausmės grąžinimą Lietuvoje, ir teigė, kad pats turbūt pritartų tokiam siūlymui.
Po kraupaus nusikaltimo Panevėžio priemiestyje, kai buvo žiauriai nužudyta nepilnametė, grąžinti mirties bausmę pasiūlė valdžioje esanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
Šių metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkauja ES Tarybai.
