Parlamentaras prašė KT paaiškinti jo 2011 metų gruodžio 22 dienos ir 2013 metų gegužės 16 dienos nutarimų nuostatas.
KT konstatavo, kad minėtuose nutarimuose nespręsti sveikatos priežiūros specialistų rengimo, jo finansavimo klausimai. Todėl KT negali aiškinti to, ko jis toje byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė.
Anot teismo pranešimo, V.P.Andriukaičiui neaiškumų kilo ne tiek dėl konkrečių KT nutarimų formuluočių turinio, prasmės, bet kiek dėl to, ar įgyvendinant šių nutarimų nuostatas gali būti priimti konkretūs pareiškėjo nurodyti sprendimai, susiję su sveikatos priežiūros specialistų rengimu siekiant patenkinti valstybės nustatytą šių specialistų poreikį.
KT pabrėžė, kad jo nutarimo aiškinimo paskirtis – nuodugniau paaiškinti tas nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai tas nutarimas turėtų būti įgyvendinamas.
Birželio pradžioje tuometinis sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis kreipėsi į KT, prašydamas paaiškinti, ar galima įpareigoti medicinos studentus po studijų tam tikrą laiką atidirbti gydymo įstaigose.
Ministras KT teiravosi, ar valstybė, apmokėdama už studijas ir vykdydama pareigą užtikrinti kokybišką bei prieinamą medicinos pagalbą, turi teisę sutartyse, pasirašomose su būsimais medicinos studentais, susitarti ir dėl jų būsimų darbo vietų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas suprantamas kaip „valstybės užsakymas“. Jis esą sveikatos apsaugoje leistų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumo, būtų pagerintas medicinos prieinamumas visuose Lietuvos regionuose.
